Dar vienas pastarojo meto skaitinys – knyga apie kūdikio vystymosi raidą iki jam gimstant ir apskritai žmogaus organizmą. Mokslinis turinys suderintas su itin paprastu pateikimu, tad susiskaitė dviem prisėdimais.

Skaitant nuolat kirbėjo, koooks sudėtingas ir stebuklingas žmogaus organizmas – tiek vystymosi etape iki gimstant, tiek visą gyvenimą po gimimo. Yra tiek daug subtilybių, kurių protas net nepajėgus aprėpti ir juo labiau kontroliuoti! Mane pritrenkia faktai, pateikti su vaizdingais palyginimais, pavyzdžiui, sudėjus visas žmogaus kūno kraujagysles, jos daugiau nei du kartus apjuostų Žemės rutulį. Toks mažas organizmas ir tiek daug savyje talpina!

Nustebino tai, kad žmogus žagsėjimą paveldėjo greičiausiai iš savo protėvių amfibijų. Šis refleksas žmogui neturi reikšmės, tačiau gyvybiškai svarbus buožgalviui – jo kvėpavimas po vandeniu primena ištęstą žagtelėjimą.

Garsiai juokiausi, kai šmaikšti knygos autorė, rašydama apie funkcijos neturintį griovelį tarp viršutinės lūpos ir nosies, prisipažino, jog vaikystėje tikėjo, kad ši duobutė skirta surinkti iš nosies bėgantiems snargliams :D

Itin pozityviai nuteikia faktas, kad žmogaus smegenys vystosi ne tik iki jam gimstant bei gimus tik iki tam tikro amžiaus. Smegenys yra žmogaus viso gyvenimo projektas. Viskas, ką išmokstame ir ką prisimename, fiziškai keičia ryšius tarp nervinių ląstelių.

Labai įdomu, kad gimęs kūdikis prisimena skonius, kuriuos jautė būdamas gimdoje. Jeigu būdama nėščia mama dažnai valgo anyžines pastiles ar, tarkim, geria morkų sultis, šie skoniai greičiausiai patiks ir gimusiam kūdikiui. Analogiškai veikia ir garsai. Taigi dar nėštumo metu moteris yra tikra influencerė savo kūdikiui :)