„Juodasis penktadienis“ – tai dviejų žodžių junginys, įgavęs itin neigiamą prasmę. Pilna pasisakymų apie nedalyvavimą šioje „masinėje psichozėje“, apie milžiniškas apyvartas, aklą pirkimą ir vartojimą. Tvirtinama, kad sąmoningas pirkėjas jokiu būdu neturi tapti „akcijų auka“ ir per vykstančius išpardavimus vertėtų užsibarikaduoti namuose, o jeigu norisi pasirodyti ypač dvasingam, tuomet bažnyčioje, saviugdos seminare ar meditacijų oloje, vedančioje į dar didesnį nušvitimą.

Man toks kategoriškumas primena pasisakymus „aš teliko tai neturiu ir nežiūriu, man jo visiškai nereikia“. Ir didesnė dalis taip rėkaujančių kasdien ištisas valandas mirksta kompiuteryje/telefone/planšetėje: youtubėje, podcastuose, netflixuose, facebooko sraute. Bet juk svarbiausia nežiūrėti būtent teliko, ar ne?

Tiek Juodasis penktadienis, tiek telikas man atrodo viso labo įrankiai, kuriuos galima panaudoti visaip. Kaip ugnis šildo arba degina, taip Juodasis penktadienis gali būti proga įsigyti reikalingą pirkinį su nuolaida. Pirkinį, kurio tu šiaip ar taip nori ir reikia, šiaip ar taip esi pasiryžęs į jį investuoti, tačiau Juodasis penktadienis padeda mažiau nuskausminti piniginę. Arba, žinoma, gali eiti per parduotuves ir aklai braukyti kredito kortelę už pirkinius, kurie teikia vien psichologinį pasitenkinimą jų pirkimo akimirką. Taip ir telikas gali būti dėžė, kurią įsijungi norėdamas pažiūrėti asmeninę vertę turinčias laidas, arba galimybė groti per kanalus ir žiūrėti, kas pakliūva.

Drįstu suabejoti kategoriškumu ir paieškoti tiesos kažkur per vidurį. Taip pat drįstu manyti, kad sąmoningumas slypi visai ne kategoriškume, o lankstume išlaikant kritinį mąstymą.

Taigi, taip, aš dalyvavau Juodajame penktadienyje. Įsigijau keletą daiktų, kurie man turi vertę, kurie bus naudojami pagal paskirtį. Nes, o kodėl man nenusipirkti knygų su 50 % nuolaida, jeigu jų netgi nėra viešojoje bibliotekoje arba yra, tačiau jos tokio storio  ir tokio paklausumo, kad per mėnesį tiesiog nespėsiu perskaityti? Kodėl nenusipirkti supermaisto sportuojantiems su 40 % nuolaida, jeigu vis tiek pirkčiau už pilną kainą? Kodėl nenusipirkti džinsų su gal ir juokinga 20 % nuolaida, jeigu jie vis tiek įtraukti į reikalingų pirkinių sąrašą?

Ar būtų tikrai logiška iš principo nepirkti per Juodąjį penktadienį ir skanduoti, kokia aš sąmoninga pirkėja, o pasibaigus išpardavimams žygiuoti per fizines ar internetines parduotuves ir tuos pačius dalykus pirkti be nuolaidos? Arba graužtis, kad tie dalykai pernelyg įprastai brangūs ir skaudžiai kirs per piniginę? O gal tiesiog imt burnoti apie didelius prekių antkainius ir kokie plėšikai yra verslininkai? Burnoti, kad Lenkijoje viskas pigiau? Ačiū, ne.

Beje, Juodasis penktadienis turi nuostabią atvirkštinę analogiją – Valentino dieną. Jeigu šią dieną vertiesi per galvą, kaip nustebinti savo antrą pusę, o likusias 364 dienas krapštai nosį, tai vargu, ar tampi labiau mylinčiu žmogumi, tiesa?

Tiesiog linkiu (sau ir tau) mokytis mažiau pirkti bei vartoti apskritai, o ne būtent per Juodąjį penktadienį. Linkiu (sau ir tau) mokytis išreikšti meilę kasdien, o ne būtent per Valentino dieną. Linkiu (sau ir tau) išlaikyti kritinį mąstymą.