Šia tema noriu kalbėti ne todėl, kad jausčiau priešiškumą tiems, kurie pasirinkę vartoti alkoholį. Ir ne todėl, kad pati jausčiausi geresnė už kitus pasirinkusi gyventi blaiviai (su išimtimis, kurias dar minėsiu). Taip pat neketinu dėl savo pasirinkimo teisintis. Lygiai kaip neskatinu teisintis tų, kurių pasirinkimai nesutampa su manaisiais.

Tai tiesiog atviras pamąstymas apie keistus klausimus, kurių sulaukiu iš aplinkinių. Tai noras paskatinti žvelgti į pasaulį plačiau atmerktomis akimis.

– Kodėl negeri, gal nėščia?

Ar ne keista, kad nėščioji, besirūpinanti gimsiančiu kūdikiu ir dėl to nevartojanti alkoholio yra savaime suprantamas dalykas, o štai nesilaukianti ir alkoholio atsisakanti moteris – išsišokėlė? Kodėl dera rūpintis kūdikiu, o štai rūpintis savimi, savo sveikata – nedera?

– Saikingai vartojamas alkoholis suaugusiems yra sveika.

Nepradėsiu dalintis nuorodomis į mokslinius tyrimus apie tai, kad net maži alkoholio kiekiai daro žalą smegenims ir visam organizmui, silpnina imunitetą, o ne jį stiprina. Man asmeniškai visiškai pakanka ir tiesioginių kūno signalų – apie išgertą alkoholį kelių dienų bėgyje primena lūpų pūslelinė. Taip nutiko per daug kartų, kad laikyčiau sutapimu. Na, o akivaizdžiausia dabar, kai lūpų pūslelinė „nepuošė“ jau keletą metų, tačiau „susišvietus“ išgerti vyno, neilgai trukus sulaukiau ir seniai matytos viešnios. Net jeigu nepultų pūslelinė, kodėl nepasirinkus neprieštaringų sveikatai naudingų produktų ir įpročių?

– Bet juk alkoholio yra įvairaus ir skanaus, jis padeda socializuotis.

Nematau prasmės ieškoti skanaus alkoholio, jeigu nėra vidinio poreikio, o ir nauda labai abejotina. Ir kam socializacija su žmonėmis, kurie negali ramiai reaguoti į sprendimą gerti tai, ką norisi: sultis, arbatą, kitus nealkoholinius gėrimus?

– Kas blogo atsitiks nuo vienos šampano ar vyno taurės?

O kas gero atsitiks nuo vienos šampano ar vyno taurės? Ir apskritai, kodėl blogai atsisakyti šampano ar vyno taurės, tačiau nieko blogo atsisakyti kitų produktų, kurių žmogus nemėgsta: razinų, grybų, alyvuogių ir pan.?

Dar pažvelkim į potencialios priklausomybės momentą. Paklauskit bet kurio alkoholiko, kaip prasidėjo jo „karjera“. Abejotina, kad iš karto „sėdo ant baltos“, litrais srėbė 8% „Šnekorių“ alų arba „rafinuotai“ kas vakarą skandindavo savo sunkumus vyno ar brendžio buteliuose. Dažniausiai viskas ir prasideda nuo nekaltos ir „sveikos“ vyno taurės ar butelio alaus. Lygiai kaip pastovus rūkymas – nuo pavienių cigarečių „prie progos“. Ir tikrai sutinku, kad ne visi tampa alkoholikais ar užkietėjusiais rūkoriais, tačiau kodėl kai kam atrodo, kad eiti tuo slidžiu keliu tiesiog būtina?

– Mėsos nevalgai, negeri, gal ir vyrai nepatinka? Ir išvis, kokie tada malonumai tavo gyvenime?

Šie klausimai patys banaliausi ir aušinti burną diskusijoms – visiška beprasmybė. Iš esmės beprasmybė ir kitais atvejais, kai „oponentas“ yra pasiruošęs būti teisiu, o ne diskutuoti. Tokius klausimus užduodantys žmonės dažniausiai yra kurti faktui, kad atsisakius mėsos maisto racionas gali tapti įvairesniu ir malonesniu, o gyvenant be alkoholio gyvenime įtampos ne padaugėja, o sumažėja. Kiek prisimenu laiką, kuomet vartojau alkoholį, išgėrus apimdavo liūdesys, o neretai ir pasipildavo ašaros. Augant sąmoningumui tampa daugiau nei akivaizdu, kad alkoholio pagalba atpalaiduotos neigiamos emocijos veda tikrai ne link konstruktyvių sprendimų, o link apatijos ir depresijos.

– Tu save riboji; alkoholio atsisakymas yra kraštutinumas.

Ne, aš savęs neriboju. Kai atsisakau „prie progos“ išgerti, taip išreiškiu savo laisvę rinktis. Mano nuomone, savęs ribojimas yra būtent sutikimas „truputį išgerti“ vien todėl, kad to iš tavęs tikisi kiti. Jeigu jau kurti išimtis, tai laisva valia ir savo sprendimu. Pavyzdžiui, vieną vasarą, viešėdama Italijoje, išgėriau Limoncello citrinų likerio. Paskui juokavau, kad nesu abstinentė, nes juk išgeriu – kartą per dvejus metus. Vėliau buvo dar keletas atvejų, kai vartojau nedidelius kiekius alkoholio norėdama atsikratyti abstinentės etiketės ar iš naujo įvertinti savo pasirinkimus.

Po eksperimentų niekas nepasikeitė – dar geriau suprantu, kad man malonu gyventi be alkoholio. Malonu gyventi be lūpų pūslelinės ir suvokimo, kad sutikau išgerti tik dėl to, jog buvo šiek tiek nuobodu, kaip kad nutiko paskutinį kartą. Malonu su šypsena žvelgti į savo patirtis, iš jų mokytis ir judėti į priekį.

Draugiškai ir blaiviai,

Žalia Gentis