Žaviuosi minimalizmo filosofija, kuri apima ne tik turimų daiktų kiekį, bet ir gebėjimą susidėlioti prioritetus, paleisti pasenusius įsitikinimus ir veiklas. Trumpai tariant, minimalizmas padeda gyventi kokybiškiau ir sąmoningiau. Vieną dieną kilo mintis šia tema pakalbėti su Jurgita, instagram profilio sustainably_happy autore, kuri, kaip ir aš, jaukinasi low waste gyvenimo būdą, ekologiją ir minimalizmą.

Labas, Jurgita! Papasakok, kaip Tavo gyvenime atsirado minimalizmo ir low waste idėjos?

Minimalizmą ir su juo susijusias sąvokas atradau maždaug prieš pusę metų, gyvendama Kipre kaip Erasmus studijų programos dalyvė. Visgi sistemingą apsivalymą nuo daiktų (declutter) praktikuoju jau nemažai metų, tiesiog ilgai nesuvokiau, kad tai kuo nors susiję su minimalizmu. Apsivaliusi nuo daiktų pertekliaus, visada jaučiu palengvėjimą, kuris, priklausomai nuo situacijos, išsilaiko nuo mėnesio iki netgi pusmečio. Daug lemia tai, kaip po apsivalymo elgiuosi toliau – ar apsikraunu darbais ir vėl auga vidinis chaosas, ar sugebu išlaikyti lėtesnį tempą.

Bet kokiu atveju man akivaizdu, kad atsilaisvinusi nuo nereikalingų daiktų, kurie kaupiasi, tuo pačiu išsivalau ir save, mintys ir emocijos tarsi susidėlioja į stalčiukus. Beje, labai stebina tai, jog kas kartą randu ko atsisakyti, ką išmesti. Ir dabar labai noriu pasidaryti didelį apsivalymą, nes kelis mėnesius gyvenau dviejuose miestuose, laksčiau iš vieno į kitą. Visko susikaupė per daug, emocijų – taip pat.

Kur dedi nereikalingus daiktus?

Dažniausiai atiduodu maltiečiams, pavyzdžiui, Vaikų dienos centrui Kaune. Kartais perleidžiu draugėms arba pabodusiam drabužiui suteikiu naują vaidmenį, tarkim, maikė tampa pižama. Išmesti gaila, nes graužia sąžinė, tačiau kaupti taip pat nemėgstu. Daiktų kaupimo pavyzdį mačiau gyvendama su tėvais ir tai mane nervindavo, gal todėl ir atsirado poreikis elgtis priešingai – sistemingai apsivalyti sumažinant turimų daiktų kiekį. Tiesa, mano draugas mėgsta dovanoti tokius daiktus, kurie nėra praktiški, tačiau stengiuosi įtikinti jį atsižvelgti, kad dovanos būtų praktiškos. Mūsų požiūriai į tai skirtingi, tačiau pamažu vyksta pokytis, tad tuo labai džiaugiuosi.

Ar sunku būti minimaliste? Esi griežta sau?

Liežuvis neapsiverčia save pavadinti minimaliste, tačiau judu šia linkme (šypsosi). Judėti į priekį kartais sunku, nes tai reikalauja laiko ir pastabumo, tačiau stengiuosi sau nebūti labai griežta. Pagreitėjus gyvenimo tempui, pasitaiko, kad pamirštu pasiimti savo medžiaginį maišelį prekėms ar nunertą, skirtą daržovėms ir vaisiams. Tuomet tenka pasinaudoti esančiu parduotuvėje arba apsieiti be maišelio, dėti daržoves tiesiai į krepšelį.

Dabar pagalvojau, kad vienoje srityje norėčiau būti sau griežtesnė. Turiu pripažinti, kad per daug rūpinuosi maisto atsargomis! Giliai galvoje glūdi baimė, kad mėnesio pabaigoje galiu pritrūkti maisto ir vis dar turiu įprotį pirkti daugiau negu reikia. Racionaliai suvokiu, kad viskas yra gerai, kad visko pakanka, tačiau autopilotu prisiperku per daug.

Kalbant apie maistą, ar domėjimasis minimalizmu ir ekologija palietė mitybos įpročius?

Kol kas nelabai, tačiau apie pokyčius susimąstau. Stengiuosi vartoti kuo mažiau produktų su palmių aliejumi, kurio išgavimas tiesiogiai susijęs su atogrąžų miškų nykimu. Labai gaila, tačiau palmių aliejus naudojamas masiškai. Taip pat sukirba mintys apie vegetarizmą. Nors visada sakiau, kad esu mėsaėdė, tačiau gyvenant Kipre valgyti mėsiškai buvo per brangu ir maitinausi daugiausia augaliniu maistu. Nuo tada mėsos valgau mažiau ir šio produkto mažinimas man yra tikslas, tačiau leidžiu sau judėti šia linkme pamažu.

O kaip atrodo Tavo kosmetikos krepšelis? Šioje srityje taikai low waste ir pažiūras, paisai ekologiškumo ir ieškai natūralių sudėčių?

Stengiuosi paisyti. Dirbdama parduotuvių tinkle BIOSALA, susidomėjau natūralia kosmetika, ypač pamėgau prekės ženklą MADARA. Atkreipiu dėmesį į ekologiškumo sertifikatus, vengiu pagrindinių aršių ingredientų, kartais pasiskaitau KOSMETIKOS DNR. Būna, kad į priemonės sudėtį labiau įsigilinu jau tik nusipirkus ir pagalvoju, ar man apskritai reikėjo šio gaminio?

Aplanko suvokimas, kad pačios geriausios priemonės yra grynos ir tos, kurias galim pasidaryti patys. Nereikia nieko stebuklingo, pavyzdžiui, nerafinuoti aliejai tinka tiek plaukams, tiek odai prižiūrėti. Dabar dar norėčiau išbandyti kietąjį šampūną, kuris labai artimas idėjoms dėl minimalių, pilnai suyrančių popierinių pakuočių. Visgi šiuo metu turiu ir taip daug šampūnų – juos paėmiau iš draugės, kuri nusipirko ir nusprendė, kad jai netinka, todėl ketino išmesti. Nemėgstu švaistymo, tad sunaudosiu.

Minėjai, kad domiesi lėta mada. Kaip domėjimąsi perkeli į gyvenimą?

Šiuo metu drabužius perku iš studentiško biudžeto – second hand‘uose. Kartais būna, kad apranga nuo galvos iki kojų būna iš second hand‘ų, išskyrus kokį vieną drabužį. Pradėjau labiau vadovautis požiūriu, kad geriau nusipirkti mažiau, bet brangesnių ir kokybiškesnių drabužių. Ėmiau vertinti drabužių ilgaamžiškumą. Jeigu neribotų biudžetas, vis tiek neatsisakyčiau ir dėvėtų drabužių parduotuvių. Man artima idėja atrasti rūbą ir jam suteikti dar vieną galimybę. Be to, didelė tikimybė, kad tas drabužis bus unikalus.

Visgi turėdama didesnį biudžetą, daugiau dėmesio skirčiau aplinkai draugiškų, su meile kuriančių dizainerių drabužiams ir aksesuarams, siekčiau juos palaikyti. Žinoma, dizainerius taip pat reikia atsirinkti. Yra tokių, kurie tiesiog klijuoja aplikacijas ant niekuo neišsiskiriančių džemperių ir prašom 40 eurų, nors net medvilnė nėra ekologiška…

Galbūt teko atlikti spintos eksperimentą, pavyzdžiui, garsųjį 333?

Kol kas tik pamąstau apie tai, nes dar nerandu savo stiliaus – man reikia patogaus, bet mėgstu ir elegantišką. Labai patinka idėja, kad prieš perkant naują drabužį reikia atsisakyti jau turimo (in / out principas). Tuomet prieš pirkdama turiu pagalvoti apie tai, kad turėsiu atlaisvinti vietą daiktui ir kartais prieinu išvadą, kad naujojo pirkinio netgi nereikia.

Naudojiesi prekybos centrų ir parduotuvių skelbiamomis akcijomis?

Būna (juokiasi). Žinoma, pagalvoju, ar akcija reali, taip pat, ar daiktas reikalingas. Visgi pasitaiko ir tokių situacijų, kai nuotaika nulemia kokio nors daikto įsigijimą ir tik grįžus suvokiu, kad pirkinio iš tiesų nereikėjo. Iš tiesų labai daug priklauso nuo emocijų. Kartais viduj reikia palaikymo ir jį apgaulingai tikimasi gauti įsigyjant naują daiktą. Esu ganėtinai emocionali, labai priimu į save įvairius patyrimus, per daug stresuoju ir save apkraunu. Taigi mokausi nepirkti vedama emocijų ir vidinį nerimą numalšinti ką nors skaitydama, spalvindama mandalas, užsiimdama joga ar kita veikla, kuri padeda nukreipti mintis ir atsipalaiduoti. Kartais tiek ir reikia – atsisėsti, nurimti ir atsipalaiduoti.

Ar būna momentų, kai pastangos gyventi ekologiškiau atrodo bevertės?

Būna visko. Viduj nelengva, kai artimi žmonės mesteli frazę „Na, ir kas pasikeis nuo vieno plastikinio maišelio?“ Stengiuosi argumentuoti, paskaičiuoti sunaudojamus maišelius ar sudėti juos į krūvą, kad pasimatytų, kokie kiekiai susidaro. Kai argumentai neveikia, kartais nusvyra rankos ir atrodo, kam aš čia stengiuosi, kodėl ir pati negaliu imti šito maišelio? Kartais skaudu, kai aplink nėra palaikančių žmonių. Keistis gerokai sunkiau, kai kiti elgiasi priešingai.

Nors, kalbant apie plastiką, pas mus, Lietuvoje, situacija nėra ypač bloga. Kipre susidūriau su visišku abejingumu – žmonės net turgeliuose primygtinai viską deda į maišelius. Kai patikini, kad tikrai nereikia maišelio, dar kelis kartus perklausia, ar esu tuo tikra. Taip yra dėl to, kad vietiniai žmonės maišelius ima jų neskaičiuodami. Paradoksalu, bet būtent toks skaudinantis abejingumas mane pačią paskatino keistis ir gyventi sąmoningiau.

Jauti poreikį savo idėjas aktyviai skleisti kitiems?

Jaučiu, tačiau stengiuosi skatinti rodydama pavyzdį, o ne brukdama idėjas, nes kiekvienas žmogus turi pats suvokti pokyčių svarbą. Manau, kad neverta imtis pernelyg aktyvių veiksmų, nes žmonės nemėgsta, kai jiems aiškinama. Pavyzdžio rodymas, nors lėtai, bet tikrai veikia, ypač artimoje aplinkoje. Be abejo, kartais paskatinu žmones ir tiesiogiai – jeigu šalia yra tiek bendra, tiek rūšiavimo šiukšliadėžės, paraginu mesti į rūšiavimo. Aišku, nesmagu, kai į paskatinimą žmonės sureaguoja su lengva ironija, pavyzdžiui, tą kartą išmeta šiukšlę į rūšiavimo, tačiau savo reakcija leidžia suprasti, kad kitą kartą elgsis kaip įprastai.

Na, bet yra ir šviesioji pusė – visuomenė pamažu keičiasi, daugėja sąmoningo vartojimo iniciatyvų, rūšiavimo šiukšliadėžių viešose vietose, didėja informacijos sklaida ir pan. Mažą pergalę jaučiu net tada, kai iš manęs besijuokianti draugė prekybos centre pasiima vieną maišelį vietoj trijų (šypsosi).

Gal turi rekomendacijų šio pokalbio skaitytojams?

Taip, norėčiau rekomenduoti du išties vertus dėmesio youtube kanalus:
(1) Sustainably Vegan, (2) Madelaine Olivia (declutter ir low waste gyvenimo būdo atstovė).

Ačiū už pokalbį ir rekomendacijas, Jurgita! Stenkimės ir toliau laikytis pasirinktos krypties! :)

Keletas įrašų iš Jurgitos / sustainably_happy instagram profilio:

Visos nuotraukos iš asmeninio pašnekovės archyvo.