Žiūrint biografinio nuotykių filmo Tracks (2013) trailerį, mano dėmesį patraukė atskalūniškas pagrindinės herojės charakteris, jos tikslas pereiti Australijos dykumą, nuostabūs gamtos vaizdai, laukiniškumas, emocionalus garso takelis. Šių elementų užteko, kad filmo nebepamirščiau ir galiausiai (po pusės metų) pažiūrėčiau. Kažkodėl šiam filmui reikėjo ypatingos nuotaikos ir kompanijos (žiūrėjau viena).

Tracks iš dalies palyginčiau su Into the Wild. Filmai skirtingi, bet ir panašūs. Juos vienija tai, kad abu pastatyti pagal tikras istorijas, abiejų filmų herojai yra pavargę nuo visuomenės primetamo gyvenimo tempo ir vartojimo, abu yra idealistiški kovotojai ir  patraukia į gamtą – negailestingą, bet labai tikrą ir įkvepiančią.

Labiausiai mane vargino miesto gyvenimas, nusistovėjusi jo rutina, pradėti ir nebaigti darbai, nebaigtos studijos.

Jei per ilgai užstringi vienoje vietoje, belieka tik mesti granatą sau po kojomis ir šokti. Ir melstis.

– Su tavim keliauja Edis, savo bendruomenėje jis labai gerbiamas senolis.

– Gaila, kad nemoku su juo susikalbėti.

– Žodžiai yra pervertintas dalykas.