Eksperimento priežastys. (1) Kadangi mėgstu išbandyti kažką naujo, virtuvės spintelėje jau kurį laiką mano dėmesio lūkuriavo linų sėmenų miltai. Tikėjausi juos naudoti kaip kiaušinių pakaitalą, tačiau pakuotės kiekis – 0.5 kg, o vieną kiaušinį atitinka vos šaukštelis linų sėmenų miltų. Akivaizdu, kad suvartoti vien šiam reikalui – itin naivu! (2) Buvau šiek tiek skaitinėjusi apie linų sėmenų naudą, (3) taip pat ir darbe girdėjusi gerų atsiliepimų iš klientų, kurie teigė, kad linų sėmenų košelė puikiai sprendžia skrandžio rūgštingumo problemą, gerina medžiagų apykaitą, padeda lieknėti etc. Galų gale, pati puikiai žinojau, kad linų sėmenys priklauso super maisto kategorijai ir yra ypač vertinami dėl omega-3 riebiųjų rūgščių. Kodėl gi nepatikrinus produkto savo kailiu?!

Koncepcija. Šiek tiek pagalvojus prisiminiau klientę, kuri konkrečiai įvardijo, kaip vartoja linų sėmenų miltus: du šaukštelius linų sėmenų miltų beria į stiklinę, užpila vėsiu vandeniu, išmaišo ir palieka brinkti 0.5–2 val., o tuomet išgeria (beje, interenete radau šaltinių, kur rekomenduojama užpilti ne vėsiu, o karštu vandeniu). Ritualo laikas – rytas, dar iki valgant pusryčius. Eksperimentą nusprendžiau tęsti tol, kol pabaigsiu turimą kiekį linų sėmenų miltų. Regis, eksperimentas trunka daugiau negu mėnesį, o linų sėmenų miltai vis dar nesibaigia.

Skonis. Jei atvirai, maniau, kad linų sėmenų miltų ir vandens košelė bus bjauraus skonio. Nieko panašaus! Jokio kartumo, gal netgi priešingai – lengvai salsvas skonis. Konsistencija tarsi drebutinė, iš dalies primena pudingus su ispaninio šalavijo (chia) sėklomis. Vartojant šią košelę kilo minčių, kad ji turėtų būti neblogas jogurtas turintiems sudirgusią ryklės gleivinę ar po, pavyzdžiui, adenoidų operacijos.

Juntama nauda. Jau kurį laiką neturėjau apetito žaliesiems kokteiliams, tad medžiagų apykaita buvo kiek sulėtėjusi. Pradėjusi gerti linų sėmenų miltų ir vandens košelę, vos po kelių dienų pajaučiau, kad (1) medžiagų apykaita pagreitėjo, o virškinimas pagerėjo! Dar vienas šio rytinio ritualo privalumas – (2) skaidulų bei baltymų suteikiamas sotumo jausmas ir galimybė nevalgyti pusryčių (man asmeniškai tai aktualu, nes kartais jų pavalgyti tiesiog nespėju). Kiti pajausti privalumai būtų labiau spėliojimas negu faktas. Pavyzdžiui, sumažėjęs kūno svoris tikrai gali būti susijęs su naujuoju ritualu, tai būtų netgi labai logiška, nes juk pagreitėjo medžiagų apykaita, kūnas gauna skaidulų etc. Visgi svorio pokyčiai galėjo būti susiję ir su visai kitais veiksniais.

Nejuntama nauda. Kaip jau minėjau, linų sėmenys priklauso super maisto kategorijai. Jam priskiriama daug gerų poveikių, tačiau norint apie juos sužinoti, reiktų atlikti kraujo tyrimus arba turėti gan rimtų sutrikimų, kuriems taisantis organizmas leistų fiziškai pajausti pokyčius. Jeigu tikėtume įvairiais šaltiniais, gali būti, kad eksperimentas skatino: cholesterolio kiekio kraujyje sumažėjimą, tiekė organizmui antioksidantus, prisidėjo prie imuniteto stiprinimo, onkologinių susirgimų prevencijos etc.

Dvejonės. Žinojau, kad dėl gausybės polinesiočiųjų riebiųjų rūgščių linų sėmenų aliejus yra labai nestabilus – jį neigiamai veikia karštis, šviesa, oras. Tuomet jis apkarsta ir vidiniam vartojimui nebetinkamas. Taip pat girdėjau rekomendacijas nenaudoti nesmulkintų linų sėmenų, nes jie lieka nesuvirškinti – pereina virškinimo traktą ir yra pašalinami tokie, kokie buvo suvartoti. Taigi naudos kaip ir jokios. Patarimas – traiškyti arba kavamale malti linų sėmenis, geriausia kas kartą šviežiai. Galvoje kirbėjo mintis, kokie reikalai su linų sėmenų miltais. Juk jų net 0.5 kg. Ar jie taip pat greit genda?!

Dvejonių išsklaidymas. Kilusiomis dvejonėmis pasidalinau su sveikos gyvensenos tyrinėtoja, Livinn – sveiki produktai astortimento vadove Guoda Azguridiene. Ji mano dvejones išsklaidė: „Ir traiškyti sėmenys, ir jų miltai yra daug stabilesnis produktas, nei aliejus. Vienas paaiškinimas yra – jie yra su viskuo, visų pirma skaidulomis. Taigi ypatingos skubos juos suvartoti nėra. Galų gale viską išduoda skonis – jei apkartęs, jau netinka. Linų sėmenų miltai yra tai, kas lieka išspaudus aliejų, taigi jie dar ilgiau laikosi nei traiškyti sėmenys. Svarbu laikyti vėsiai, tamsiai, sandariai.“