Pagalvojau, kad turiu mažokai įgūdžių gaminant veganizuotus lietuviškos virtuvės patiekalus. Rudenėjant gaminau veganiškus bulvinius vėdarus, kurie tikrai maloniai nustebino. Žiemą išbandžiau veganiškus balandėlius (šių, deja, neaprašiau). Dabar, pavasarėjant, norisi paeksperimentuoti su didžkukuliais ir cepelinais. Pradėjau nuo gan paprasto ir saugaus varianto – virtų bulvių didžkukulių su miško grybų įdaru (galima naudoti ir tiesiog pievagrybius, tik skonis jau gali nukentėti).
Ingredientai
- 1,7 kg bulvių
- 150 g krakmolo
- 150 g manų kruopų
- 325 g apvirtų šaldytų miško grybų
- 20 g džiovintų miško grybų
- truputis aliejaus kepimui
- svogūnas
- 200 ml avižų grietinėlės
- šiek tiek maltų juodųjų pipirų
- šiek tiek nerafinuotos druskos
Gaminimas
Likus kelioms valandoms iki gaminimo, į šiltą vandenį užmerkiam džiovintus grybus ir iš kameros išsiimam šaldytus grybus.
Bulves nulupam ir verdam pasūdytam vandenyje.
Kol bulvės verda, pasiruošiam įdarą. Smulkiai sukapojam išmirkytus džiovintus grybus ir atšildytus grybus.
Smulkintus grybus dedam į keptuvę su įkaitinto trupučiu aliejaus. Įberiam šiek tiek druskos ir maltų juodųjų pipirų. Kepinam ant vidutinės ugnies, kol šiek tiek apskrus.
Išvirusias bulves atvėsinam ir sugrūdam. Beriam krakmolą ir manų kruopas. Išmaišom ir minkom tešlą – išeina idealiai lipni. Jeigu norisi išraiškingo skonio, į tešlą įberiam šiek tiek druskos ir maltų juodųjų pipirų (be prieskonių tešla bus laba švelnaus, netgi šiek tiek saldoko skonio).
Pavilgant rankas į vandenį, iš bulvių masės formuojam paplotėlius – ant vieno dedam šaukštą įdaro, antru užvožiam, užlipinam kraštus ir delnais suteikiam apvalią – didžkukulių – formą (man iš šio bulvių kiekio išėjo 16 didžkukulių).
Dedam į verdantį vandenį, palaukiam, kol vanduo vėl užvirs ir verdam dar 9 min.
Kol didžkukuliai verda, pasiruošiam padažą: pakepinam smulkiai kapotą svogūną ir sumaišom su avižų grietinėle.
P.S. Atskleisiu paslaptį – dėdamasi šių didžkukulių į darbą, juos valgiau tiesiog su grietine, nes svogūnai su avižų grietinėle buvo per silpnas padažas. Į šią temą – jeigu skaitai ir žinai nuo grietinės sunkiai atskiriamą vegan variantą, parašyk! Gal yra kažkas gudriau už, pavyzdžiui, anakardžių grietinę?
Valsoia soju grietine <3 buna IKI. 1€, zydras kvadratinis tetrapakelis. Rimi buna labai panasiai atrodantis besamelio padazas, nesumaisykit (keisciaucia, pacios grietines RIMI nebebuna). Ir grietines ir svogunu padazui prie cepelinu ir su maistinem mielem prie makaronu (ala lengvas surio padazas), ir vasara su naminiais pomidorais ir svogunais – man visom prasmem atitinka tradicine grietine :)
O, geras, esu labai dėkinga rekomendaciją! Būtinai išbandysiu :) Beje, pirmiausia ir pagalvojau apie VALSOIA bešamelio padažą, kurio konsistencija labai gera, bet skonis gan specifinis :)