Pristatau naują Žalios Genties pašnekovą – Bertą. Šis gyvūnų teisių aktyvistas tvirtai tiki žmonija ir pokyčiais siekiant gyvūnų gerovės. Jis neabejoja, kad svarbiausia imtis iniciatyvos ir nenuleisti rankų. Šį rugpjūtį Bertas kartu su dviem bendraminčiais nusprendė labiau pasistengti dėl cirkuose išnaudojamų gyvūnų ir ragina dalyvauti fotoakcijoje – nusifotografuoti su užrašu Aš nepritariu gyvūnų naudojimui cirke. Kas, kaip ir kodėl – skaityk pokalbyje!

Labas, Bertai. Trumpai papasakok apie iniciatyvos Lietuva už cirką be gyvūnų atsiradimą.

Lietuva už cirką be gyvūnų atsirado labai spontaniškai. Po visai neseniai vykusio protesto prie RIMI, viena iš dalyvių pasakė, kad reikėtų internetinio puslapio cirkų tema.  Aš maniau lygiai taip pat, tad nieko nelaukiau ir tą pačią dieną pasiūliau dar dviem žmonėms imtis iniciatyvos. Jau kitą dieną ėmėmės veiklos – 2017 m. rugpjūčio 13 d. sukūrėme Facebook puslapį ir jau turime daugiau nei 500 sekėjų. Iki dabar turėjome tik Facebook grupę tokiu pat pavadinimu – Cirkas be gyvūnų – tačiau grupės yra gerokai uždaresnės. Na, o mes, gyvūnų teisių gynėjai, norime, kad informacija būtų pasiekiama kuo didesniam žmonių ratui. Kai matau žmones, ateinančius piketuoti siekiant gyvūnų gerovės, savyje randu pakankamai motyvacijos judėti pirmyn.

Kartais gyvename inertiškai, priimame neetiškus sprendimus tiesiog dėl žinių trūkumo. Pabandykim užpildyti Žalios Genties skaitytojų spragas. Kaip gyvūnai išnaudojami cirkuose? Kodėl į cirkus geriau nevesti vaikų?

Netgi ne kartais, o dažniausiai darome tai, ką įprasta daryti, ir klausimai KODĖL arba nekyla, arba, jiems kylant, baisu nukrypti nuo visuomenės kuriamo trafareto. Kalbant apie cirkus, gyvūnai yra dresuojami labai žiauriai. Laukinėje gamtoje juk niekada nepamatysite vienaračiu važinėjančios meškos, ar ne? Nepamatysite ir kitų gyvūnų triukų, kurie rodomi cirkuose. Gyvūnai žiauriai mušami, neretai ir suluošinami. Ir viskas dėl pramogos. O juk yra daugybė pramogų, į kurias neįeina gyvūnų išnaudojimas.

Papasakok apie pasaulio šalis, kuriose pokyčiai yra ryškūs. Kur cirkai yra humaniški, visiškai atsisakę gyvūnų?

Tokių šalių yra tikrai daug! Kai kur draudimai yra daliniai, pavyzdžiui, cirkuose draudžiama naudoti ne visus, o tik laukinius gyvūnus, tačiau ir tai yra pažanga. Į humaniškų pokyčių pasiekusių šalių sąrašą patenka daugiau negu 20 šalių vien iš Europos! Mane asmeniškai nustebino tai, kad laukinių gyvūnų naudojimas cirke prieš kelis mėnesius buvo uždraustas kaimyninėje Latvijoje. Su detalia informacija susipažinti galite džiuginančiame sąraše Circus Bans.

Galbūt žinai pavyzdį, kai tas pats cirkas transformuojasi ir savo veiklą ima vykdyti pasitelkdamas vien savanorišką – žmonių – darbo jėgą?

Tikrai taip. Įkvepiantis pavyzdys yra seniausias Jungtinės Karalystės cirkas (Chipperfield’s Circus). Šis cirkas dar nuo 1684 m. naudojo gyvūnus savo veikloje ir buvo įsivėlęs į skandalą dėl mušamų šimpanzių jauniklių. Ilgai trukęs tyrimas ir griežtos bausmės galiausiai lėmė tai, kad gyvūnų buvo atsisakyta.

Pažiūrėkim, kaip atrodo cirkai be gyvūnų?

Ko gero, žinomiausias cirkas be gyvūnų – Cirque du soleil, kurio įspūdingiems pasirodymams visiškai užtenka akrobatų. Jį puikiai reprezentuoja šis vaizdo įrašas.

Neseniai kartu su bendraminčiais inicijavote fotoakciją, kuria raginate žmones pasisakyti prieš gyvūnų naudojimą cirke – koks šios akcijos tikslas? Ar sulaukiate susidomėjimo ir palaikymo?

Pradžia nėra labai lengva, bet kuo daugiau žmonių prisidės (o aš tikiu, kad tai tik laiko klausimas), tuo lengviau atsiras dar daugiau akcijos dalyvių. Taip žinia sklis, o žmonių sąmoningumas augs. Įprastai taip ir būna, kad kažkas turi padaryti tą sunkų darbą – pralaužti ledus.

Na, o surinkę tūkstantį nuotraukų, kreipsimės į seimą.

Beje, prie mūsų akcijos jau prisijungė ir Lietuvos žaliųjų partijos nariai!

Esi veganas ir gyvūnų teisių aktyvistas. Kaip sekasi sutarti su kitaminčiais? Tikriausiai stengiesi juos atversti – kokias strategijas taikai? Ar žmonės priešinasi naujai informacijai, ar priešingai – yra imlūs ir bando keistis?

Aš pirmas nesakau, kad veganas, pirma manęs paklausia. Mėgstu „dirbti“ su nepažįstamais žmonėmis, pvz., dalinti lankstinukus, stovėti infostaliukuose, dalyvauti protestuose ir pan., o draugų noriu veganų arba pakeliui į veganizmą (buvimas pakeliui tikrai nėra prasčiau už jau buvimą veganu). Žmonės, kaip ir visais laikais, ko gero, priešinasi naujai informacijai. Imlūs, kaip ir visada, yra mažuma, bet…

mažuma pakeičia daugumą.

Jau esu minėjusi, kad kova PRIEŠ nepatinkančius dalykus ir įvairūs piketai skamba atgrasiai ir kvepia žmonių supriešinimu, neigiamomis emocijomis. Kaip pats jautiesi kovodamas? Ar aplanko jausmas, kad kovoji su vėjo malūnais?

Tiesą sakant, neatsimenu tokio momento, kad jausčiausi kaip kovodamas. Iš piketų/eitynių, kuriuose dalyvavau, parsinešiau tik teigiamų emocijų. Taip pat neatsimenu akimirkos, kad būčiau praradęs viltį žmonija, kad netikėčiau tuo, ką aktyvistai daro. Esu visiškai tikras, kad perversmas gyvūnų gerovės srityje yra tik laiko klausimas ir tokie komentarai kaip „Nieko nepakeisim, nes kažkas buvo ir bus“, nė kiek nestabdo. Juk seniau taip pat daug dalykų buvo normalu, kas nėra normalu dabar, ir…

tie pokyčiai neįvyko savaime, o tam tikrų žmonių dėka.

Ačiū už pokalbį!

Akimirkos iš gyvūnų teisių aktyvistų gyvenimo:

[nuotraukos – iš pašnekovo archyvo]

Aš, Žalia Gentis, su džiaugsmu prisijungiu prie akcijos ir laikau špygas už būsimus pokyčius!

Dalyvauk fotoakcijoje ir Tu: AŠ NEPRITARIU GYVŪNŲ NAUDOJIMUI CIRKE.