Savaitgalį, tvarkydamasi stalčius, radau lapelį su priminimu–rekomendacija „Filmas apie Čiurlionį“. Pradėjusi ieškoti internete, kas tai per filmas, atradau. Tai – nuostabieji Laiškai Sofijai.
Labai gerą įspūdį paliko ne tik pats filmas, bet ir tai, kas gimė bežiūrint filmą: sutapimai, spontaniški idėjų proveržiai, prisiminimai.
Na, bet šis įrašas skirtas pačiam filmui, tad Tavo, gentieti, dėmesiui – keletas įspūdžių, citatų ir kadrų iš filmo :)
Kaip apibūdinčiau šį filmą?
- jautrus
- subtilus
- filosofiškas
- rezonuojantis
- ezoteriškas
- konstrastingas
- mielas
- linksmai liūdnas/melancholiškas
- skoningas
Dar pridėčiau, kad pažiūrėjus filmą iš naujo susipažinau su Mikalojaus Konstantino Čiurlionio biografiniais faktais. Nors jie ir buvo skaityti, tačiau seniai pamiršti. Vaizdais ir garsais perteikta gyvenimo istorija visai kitaip nugula atmintyje ir vaizduotėje nei plikos vadovėlinės raidės, tiesa?
– Kas Jūs esate – kompozitorius ar tapytojas?
– Ar man būtina pasirinkt?
– Atleiskit, kvailas klausimas.
– Ne, aš pats savęs to nuolatos klausiu. Bet nežinau, nėra atsakymo. Negaliu atskirti to, ką matau, nuo to, ką girdžiu.
– Jie [žmonės] nori, kad paveiksluose būtų bažnyčios, visokia ten velniava, žirgai – visa tai, ką jie vadina realiu pasauliu.
– O jūs to tapyti negalit?
– Žinoma, galiu. Bet man žymiai svarbiau būti savame pasaulyje.
– Ar čia savo sapną nupiešei?
– Nežinau, ar nelabai suprantu sapnų.
– Aš irgi. Man atrodo, kad niekada nenubundam. Ir dabar miegam. Ir visa tai yra sapnas.
– Konstantinai, Jūs neturit ribų. Jūs pakilot virš materialaus pasaulio. Jūs – mistikas.
Žiūrėti filmą online gali TV3 Play interneto svetainėje.
Filmas IMDb.