Raktažodžiai: civilizacija, gamta, piešiniai ant uolų, ceremonijos, religijos, aborigenai, afrikiečiai, genčių šokiai, urbanizacija, gamyklos, fermos, žmonių populiacija, skurdas, istorija, sufijai.
Trumpai: eksperimentinis dokumentinis filmas, neturintis pasakotojo, veikėjų ir siužeto. Filme rodomi vaizdai iš 24 pasaulio šalių: Argentinos, Australijos, Brazilijos, Egipto, Ekvadoro, Indijos, Indonezijos, Irano, Italijos, Izraelio, Japonijos, JAV, Kambodžos, Kenijos, Kinijos, Kuveito, Lenkijos, Nepalo, Prancūzijos, Saudo Arabijos, Tailando, Tanzanijos, Turkijos. Sufizmo mokyme žodis baraka reiškia palaiminimą, kvėpavimą arba gyvenimo esmę, iš kurios randasi evoliucijos procesai.
Pilnos trukmės filmo įrašas: Youtube
Kadrai iš filmo:
Smagu, kad yra žiūrinčių tokius filmus, bet tai toli gražu ne eksperimentinis (kuris šiame kontekste skamba vos ne kaip „mėgėjiškas“) filmas. Tai 10-ies balų vertas absoliučiai nuostabus šedevras, o ne šiaip kažkoks eksperimentinis filmas!
Pritariu, kad filmas nuostabus. Tačiau kuo nusikalto žodis „eksperimentinis“ – tikrai nesuprantu. Aš asmeniškai šio žodžio niekaip nesiečiau su mėgėjiškumu. Greičiau su ėjimu prieš nusistovėjusią srovę, atradimu kažko naujo. Atsižvelkim, kad tai 1992 m. filmas, o tuo metu jis tikrai nebuvo tradicinis dokumentinis filmas :)