ŽALIA ŽINUTĖ: prisijunk prie daugkartinių maišelių revoliucijos!

Stabtelėjus skubančiame pasaulyje, kartais būna baugoka – aplink tiek daug vartojimo! Tiek daug daiktų, pakuočių, plastiko, nesaikingumo. Kartais netgi norėtųsi priklausyti aklų vartotojų būriui, kad nesuprasčiau, kaip niokojama planeta. Deja, negaliu užsimerkti ir nematyti, tad išeitis – judėti pirmyn ir klausti savęs, ką galėčiau daryti geriau? Kaip galėčiau vartoti mažiau nė nejausdama dėl to diskomforto? Taip bemąstydama vieną vakarą ėmiau ieškoti daugkartinių maišelių daržovėms ir atradau projektą ŽALIA ŽINUTĖ, kurio autorė Monika pasakoja apie savo vertybes, gyvenimo filosofiją ir aplinkai draugiškus siekius.

 

Labas, Monika! Papasakok trumpai, kas toji ŽALIA ŽINUTĖ?

Pirmiausia – tai žinia nuo mūsų Žemės, kurios balsas dažnai lieka neišgirstas. Iniciatyva ŽALIA ŽINUTĖ kalba apie žalesnio gyvenimo idėjos nešimą tolyn: tvariau gyventi skatina ne tik projektas, bet ir kiekvienas, kurį ši žinutė pasiekia. Vienas iš tikslų yra pasiūlyti žmonėms alternatyvą vienkartiniams plastikiniams maišeliams, taip pat ir įkvėpti juos gyventi kitaip – mažiau vartoti, stabdyti greitąją madą ir visais įmanomais būdais lengvinti mūsų Žemelės naštą.

Kaip gimė idėja įkurti ŽALIĄ ŽINUTĘ?

Šią, kiek beprotišką idėją, pačiupau prieš daugiau nei metus, kai labai stigo pojūčio, kad gyvenu ne veltui. Atkreipiau dėmesį, kad mes kasdien sunaudojame daugybę vienkartinių maišelių ir stebėjausi, kodėl niekam ši problema nerūpi. Tada paklausiau savęs, kodėl gi toks klausimas iškilo būtent man, galbūt tai – impulsas prisiimti atsakomybę pačiai? Ech, aš tikrai pastebiu šiokią tokią gyvenimo magiją – ženklus, širdies balsą, kartais nežinia iš kur atsiradusią drąsą… ir manau, kad tai kuo rimčiausi gyvenimo kelrodžiai.

Ar galėtum įvardinti bent apytikslį skaičių, kiek maišelių jau parduota ir tarnauja darnesnio vartojimo labui?

Nuoširdžiai pasakysiu – tikslaus skaičiaus nežinau, tačiau tikrai daugiau nei 2000 daugkartinių maišelių jau surado savo šeimininkus ir tūno jų rankinėse ar kuprinėse. Tai mane labai labai džiugina ir kiekvienam siunčiu po linkėjimą!

Kaip ir kur galima įsigyti ŽALIA ŽINUTĖ daugkartinio naudojimo maišelių?

ŽALIA ŽINUTĖ daugkartinių maišelių galima įsigyti trimis būdais. Visus, gyvenančius Vilniuje, pirmiausia labai kviečiu atvykti tiesiai į dirbtuvėles ir išsirinkti maišelius gyvai – tai smagiausia, nes asortimentas yra platus, o man gera, kai žmogus išsirenka patį mieliausią ir gražiausią maišelį pats. Taip pat sostinės gyventojai maišelių įprastai gali rasti šiuose prekybos taškuose (dėl tikslaus turimo kiekio visada raginu kreiptis tiesiogiai į parduotuvėles):

* ALPANA UNPACKED – ekologiškų prekių krautuvėlė (T. Kosciuškos g. 21);

* ŠARKA – stilingi, originalūs rūbai bei daiktai (Šv. Mykolo g. 4);

* VEGGO SHOP – veganiško maisto parduotuvė (Totorių g. 3);

* IDEAS BLOCK LT – kūrybinė erdvė + kavinukė (Pylimo g. 60).

Visiems tiems, kurie gyvena kituose miestuose ar šalyse, maišelius mielai atsiunčiu paštu (pakavimui naudoju tvarias medžiagas). Norėdami atvykti į dirbtuvėles ar užsakyti maišelių paštu, turite parašyti ŽALIA ŽINUTĖ Facebook platformoje asmeninę žinutę – suderinsime detales :)

Ar morališkai lengva imtis plėtoti visuomenėje neįprastos iniciatyvos? Ko daugiau sulauki – palaikymo ar skeptiškumo ir kritikos?

Per šį projekto kūrimo laikotarpį išgyvenau labai daug skirtingų emocijų. Pradžioje buvo itin sunku dėl nuolatinio finansinio nestabilumo, kalančio į smilkinius, bet ilgainiui prie jo pripratau (planuoju tik mėnesį į priekį). Pamačiau, kad gyvenimas manimi pasirūpina, ypač, kai nebandau jo sukontroliuoti ir nelyginu savo finansinių galimybių su kitais, o tiesiog džiaugiuosi, ką turinti.

Po pirmosios nedidukės, vienoje bendruomenėje vykusios Kalėdų mugės, verkiau visą naktį, nes pardaviau vieną maišelį už vieną eurą. Aplinkui tąsyk skambėjo šventinė muzika, čia pat netoliese kažkas prekiavo keksiukais, gausiai apvyniotais plastiku, o aš jaučiausi keistuole, pardavinėjančia „dovaninius“ maišelius, kurie kažkodėl permatomi. Dabar jau suprantu, kad tinkamos auditorijos pasirinkimas ir idėjos sklaidos vieta yra labai reikšmingi faktoriai. Na, ir dar suvokiau, kad žmones reikia prijaukinti prie daugkartinių maišelių idėjos. Kita vertus, dalyvaujant EKO ar su veganizmu susijusiose mugėse, aš patyriau visiškai kitokias patirtis – palaikymą, susidomėjimą ir norą prisidėti įsigyjant maišelių. Visi maišelius perkantys yra labai nuostabūs žmonės – šviesūs, sąmoningi, geranoriški.

Ar lengvai pavyksta atsiriboti nuo tų, kurie kritikuoja, ir semtis motyvacijos iš palankiai nusiteikusių žmonių?

Kalbant apie kritikus, jų balsų girdžiu nedaug, o ir koncentruojuosi ties tais, kuriems tvaraus gyvenimo vertybės rūpi. Tiesą sakant, tapau griežta tiems, kurie kritikuoja sakydami, kad esu verslininkė arba kad mano idėja yra niekuo ypatinga. Nebenoriu švaistyti nė minutės savo laiko ir energijos beprasmiams dalykams. Noriu daryti tai, kas man atrodo svarbu – juk gyvenimas toks greitakojis. ŽALIOS ŽINUTĖS kelionė mane kasdien išmoko naujų dalykų – tiek apie save, tiek apie išorę, ir tai vienas gražiausių dalykų.

Išgyventi sunkias būsenas ir bejėgiškumą labai padėjo ir vis padeda geriausi draugai bei mano šeima. Tėveliai pradžioje bijojo, kad imuosi tokios „įtartinos“ idėjos, bet pamatę didelį atgarsį ir žmonių palaikymą, patys tapo aktyviausiais mano rėmėjais ir užtarėjais.

Kaip dar be daugkartinių maišelio iniciatyvos užsiimi šviečiamąja veikla?

Artimiausia edukacijos forma man – įkvėpti žmones per kūrybą. Dalinuosi žalesnio gyvenimo patarimais, receptais, sumeistrautų daiktų nuotraukomis, o sąraše dar laukia daugybė užmanymų: o kad to laiko daugiau kas atgnybtų, vis daugiausia jo praleidžiu palinkusi prie maišelių gamybinių procesų…

Taip pat visai neseniai sukūriau puslapį – žalių iniciatyvų biblioteką, kur žmonės gali rasti daugumą Lietuvoje egzistuojančių su tvarumu susijusių verslų/menininkų/edukatorių. Norisi parodyti, kad tų, kuriems rūpi aplinka, yra tikrai daug, ir visi esame jėga. Labai kviečiu visus užsukti į www.zaliazinute.lt/tvarusbiciuliai puslapį ir atrasti tuos, kurie įkvepia tvariems pokyčiams.

Daugkartinių maišelių jau galima įsigyti ir prekybos centruose RIMI. Jie nėra siuvami iš antrinių žaliavų, bet visgi didelis žingsnis į priekį ir, tiesiogine to žodžio prasme, ranka pasiekiama paskata keisti įpročius. Kaip manai, kiek laiko prireiks, kol daugkartinių maišelių daržovėms vartojimas taps nieko nebestebinančiu reiškiniu? Ar tikrai mažesni miestai progresuoja lėčiau?

Mano gimtajame mieste Mažeikiuose daugkartinių maišelių idėja dar  tikrai atrodo keistoka, tačiau pastebėjau, kad žmonės reaguoja palankiai – sulaukiau nemažai gerų žodžių,  paskatinimų ir komentarų, kad „ir man nepatinka, kad tiek daug tų maišelių sunaudojame“. Tokios reakcijos tikrai džiugina, kaip ir RIMI atsiradę daugkartiniai maišeliai. Tiesa, norėtųsi didžiuosius prekybos centrus paskatinti palaikyti mažuosius verslus, vertinti vietinius gamintojus, ir turėti ne tik ekonominės naudos siekį, bet ir vertybinį stuburą, ypač kalbant apie tokius opius, su ekologija susijusius klausimus.

Galėtum save vadinti zero waste ar minimalizmo filosofijos šalininke?

Šios sąvokos šiek tiek rėmina žmogų, tad jų klijuotis nesinori, nes atliekų tikrai sugeneruoju, tiesiog turiu siekį jų kiekį mažinti ir išmokti atsakingai su jomis elgtis. Štai minimalizmas man apibūdinti irgi nelabai tinka – daiktų aš turiu nemažai, nes esu kūrybos žmogus, todėl esu „kaupikė“, kuriai norisi visur keliauti su savo „sraigės“ įrankių ir daiktų nameliu. Naujų daiktų perku labai mažai, tačiau jie atsiranda kitaip, per aplinkinius: seni karoliukai, keisti panaudoti dangteliai, suvalgytų ledų pagaliukai ar dar kokie man kūryboje naudingi mažmožiai. Sakykime, man nėra artima itin „nupoliruotų“ namų idėja, kuomet kambaryje kabo vienas mėlynas rankšluostis, kurį nukabinus, griūva visa namų estetika. Esu už „gyvus“ namus, o mano svajonėje – būstas, kuriame daugybė daiktų būtų perdirbti, spalvingi, įkvepiantys ir drauge paprasti, patogūs, bet visai nebūtinai prašmatnūs.

Kaip vertybė gyventi tvariau atsispindi kasdienybėje, maisto, drabužių ir kitų dalykų pasirinkime?

Pradedant beatliekiniu bendravimu su žmonėmis ir baigiant kasdieniais pasirinkimais:

* Rūbus perku dėvėtų rūbų parduotuvėse (pasirinkimas ten šimtus kartų smagesnis!),

* Daiktus stengiuosi įsigyti kokybiškus,

* Naudoju daugkartinius prekių ir sveriamų produktų maišelius,

* Naudoju bambukinį dantų šepetėlį ir rankų darbo dantų pastą bei dezodorantą (kai tik rasiu laiko, būtinai pasidalinsiu receptu  ŽALIOJE ŽINUTĖJE),

* Nenaudoju vienkartinių indų,

* Jei neturiu daugkartinio puodelio, neperku kavos išsinešimui,

* Visada atsisakau šiaudelio,

* Kruopščiai rūšiuoju atliekas,

* Naudoju daugkartinį skustuvą (pigu ir neskauda!),

* Visai neseniai prisijaukinau ir daugkartines moteriškos higienos priemones (negirdėjusioms – egzistuoja daugkartiniai įklotai bei daugkartinio naudojimo taurelės),

* Susirgusi sloga, neperku putojančių tablečių ar kitų įtarimą keliančių vaistų, o pasitenkinu čiobrelių arbata,

* Kalbant apie išvaizdą, vengiu nenatūralių priemonių (sakau NE geliniam nagų lakavimui, antakių dažymui cheminėmis priemonėmis, žurnaliniam įvaizdžiui),

* Minimaliai naudoju kosmetiką ir tik ekologišką bei netestuotą su gyvūnais,

* Dušo želę iškeičiau į įprastą muilą, kurio drožlės tarnauja ir kaip skalbimo priemonė,

* Batų tepalą bandau keisti tiesiog aliejumi,

* Virtuvėje turiu vaškainį – daugkartinę drobelę maistui vynioti,

* Indų plovimui nenaudoju nei kempinėlių, nei indų ploviklio (paklodės skiautė bei acto-vandens-eterinio aliejaus mišinys yra absoliučiai tinkamos alternatyvos).

Man patinka ieškoti „kabliukų“, kur vartotojiškumas ir reklamos mums yra „praskalavusios“ galveles ir įdiegusios įsitikinimus, kurie tarnauja pardavimams, didelių korporacijų ar farmacijos kompanijų interesams. Labai tikiuosi, kad netolimoje ateityje pavyks padaryti kokį smagų pradžiamokslį visiems, kas nori lengviau įžengti į tvarų gyvenimo būdą.

Oho, sąrašas nekuklus! O kaip norėtųsi paskatinti skaitytojus? Daugybė žmonių tiesiog nori kažką keisti, tačiau tarsi kažko laukia.

Nepaisant esamų ekologinių iššūkių, labai svarbu suvokti savo asmeninį indėlį į situacijos keitimą, nes tik drauge esame jėga. Tik sąmoningų žmonių būrys gali pažadinti miegančiuosius ir daryti spaudimą tiems, kas lemia sprendimus valstybiniu mastu. Ką svarbu prisiminti – viską reikia daryti pamažėle, be priekaištų sau ir aplinkiniams. Siūlau naujus įpročius pradėti nuo atliekų rūšiavimo, jei to dar nedarote. Kitas galimas žingsnis – stebėti savo įpročius ir pabandyti taikyti beatliekinio gyvenimo filosofiją reprezentuojančios piramidės teiginius: ATSISAKYK, SUMAŽINK, PANAUDOK DAR SYKĮ, PERDIRBK, KOMPOSTUOK. Taigi, jei nueinate į drabužių parduotuvę, paklauskite savęs, ar jums tikrai reikia dar vieno švarkelio? O gal geriau jo pasidairyti dėvėtų rūbų parduotuvėse? O gal pakaktų išsisiuvinėti senąjį? Stovėdami prekybos centre prie supakuotų riešutų, stabtelkite ir pagalvokite, kad gal šįsyk galima įsidėti sveriamus, be plastikinės pakuotės? Šiam tikslui kviečiu visus apsipirkti eiti apsiginklavus daugkartinių prekių maišu ir daugkartiniais sveriamų produktų maišeliais. Galiausiai dar vienas nesudėtingas naujas įprotis yra turėti daugkartinę gertuvę vandeniui, asmeninį puodelį kavai. Mielai kviečiu sekti ŽALIOS ŽINUTĖS Facebook paskyrą, kurioje galima rasti daug naudingos informacijos ir patarimų. Taip pat negaliu nepaminėti DVI TYLOS leidyklos išleistos Bea Johnson knygos „Namai be atliekų“. Tai puikus vadovas, kaip žingsnis po žingsnio persitvarkyti namus pagal tvarumo principus.

Remdamasi tiek asmenine, tiek kitų žmonių patirtimi, pastebiu, kad pradėjus gyventi sąmoningiau, susiduriama ne tik su vidiniu džiaugsmu dėl tobulėjimo, bet ir su šalutiniu reiškiniu – dingusiu vidiniu lengvumu, nerūpestinga būtimi. Ar pati su tuo susiduri? Kokios praktikos padeda puoselėti vidinę ramybę?

Oi, tai viena aktualiausių temų šiuo metu! Nuoširdžiai pasakius, aš labai pavargstu nuo noro gyventi teisingai – tikrai tikrai, tad visomis išgalėmis ieškau tinkamiausio būdo BŪTI nepaverčiant savo gyvenimo kančia. Prisipažinsiu, kad tai kartais verčia jaustis bejėgiškai, ypač kai matau plastiką visur, kur benueičiau, bet, kita vertus, žinau, kad gyvenimas yra šiek tiek daugiau nei materialus pasaulio matymas: mes visi gyvename vidinius, o aš sakyčiau, kad dar ir dvasinius gyvenimus. Tad malda, meditacija ir ryšys su Kuriančiąja jėga mano vidiniam stuburui padeda nepalūžti, o visgi jam susvyravus, atsitiesti. Ir, kai tai tampa mano prioritetu, lieka tiesiog kryptingos pastangos prisidėti prie švaresnės aplinkos kūrimo be ambicijos didvyriškai išgelbėti visą pasaulį. Todėl skatinu save ir aplinkinius pirmiausia mylėti vieniems kitus bei drauge ryžtingai siekti prasmingų tikslų pasirinktoje kryptyje :)

Ačiū už pokalbį!



Trumpas dosjė

Monika Levickaitė

Veikla: Buvusi dizainerė/animatorė, o šiandien – tiesiog kuriantis žmogus.

Gyvenimo moto: Dieve, padėk man keisti, ką galiu, susitaikyti su tuo, ko negaliu pakeisti, ir atskirti vieną nuo kito.

Šiuo metu skaitoma knyga: „Sedonos metodas“, „Pirmąkart mama“ (artimoje aplinkoje atkeliauja nauja graži Siela) ir dar daug pradėtų, laukiančių savo eilės…

Šiuo metu siekiamas tikslas: Gyventi gausos, o ne stygiaus filosofija bei… išmokti ilsėtis ir išlaikyti pusiausvyrą :)

Monika Levickaitė, ŽALIA ŽINUTĖ iniciatyvos autorė [nuotrauka iš pašnekovės asm. archyvo]

Viena netikėta idėja. Prisijunk!

Parašykite komentarą