Augalinio maisto festivalis VEGFEST LT KAUNAS – jau rugsėjį!

Šiandien noriu pasidalinti Jorūnės Erlingaitės paruoštu pranešimu spaudai apie augalinio maisto festivalį „Vegfest LT“, kuris grįžta į Kauną – šiemet jis bus surengtas rugsėjo 8 d. Nepriklausomybės aikštėje.

Tai bus jau septintasis „Vegfest LT“ ciklo renginys – penki iš jų buvo surengti Vilniuje bei vienas Kaune. „Pernai savo renginį Kaune surengėme pirmąjį kartą. Nors skeptikai gąsdino, kad šiame mieste sėkmės nesulauksime, į renginį suplūdo keli tūkstančiai žmonių“, –pasakojo jo organizatorė Ventė Viteikaitė, pridūrusi, kad labai nekantrauja sugrįžti.

„Vegfest LT Kaunas“ festivalį apims veganiškų prekių mugė, kurioje dalyvaus per pusšimtį lietuviškų ir iš užsienio atvykusių verslų, vyks paskaitos, maisto gaminimo pamokos bei kitos veiklos. Jau nuo pernai festivalis bendradarbiauja su Kauno miesto Vinco Kudirkos biblioteka – joje visą renginio savaitę vyks nemokamos paskaitos sveikos mitybos ir gyvensenos temomis. Kiekvieną vakarą nuo pirmadienio iki penktadienio mažojoje bibliotekos salėje paskaitas skaitys neseniai duris atvėrusios Gyvensenos medicinos klinikos gydytojai, o šeštadienio popietę bendrojoje skaitykloje paskaitą „Energija, sveikata ir motyvacija: kaip jų pasiekti?“ skaitys žinomas sporto treneris ir mitybos specialistas Andžej Michmel.

„Vegfest LT“ renginiai yra skirti populiarinti veganizmą, augalinę mitybą bei sveiką gyvenimo būdą. Idėją organizuoti tokį renginį V.Viteikaitė atsivežė iš užsienio. „Apsilankiusi Londone organizuojamame „Vegfest UK“ festivalyje, kuris laikomas didžiausiu veganų renginiu Europoje, pajutau, kad panašaus renginio jau reikia ir Lietuvoje“, – sakė ji. Pirmasis „Vegfest LT“ buvo surengtas 2016 m. rudenį.

Veganai mano, jog nedera savo reikmėms išnaudoti kitų gyvų būtybių, tad nevartoja mėsos, žuvies, kiaušinių, pieno produktų ir netgi medaus, nenaudoja su gyvūnais išbandytos kosmetikos, neina į zoologijos sodus, delfinariumus ir cirką. Nors yra tautų, kurios nuo seno maitinasi veganiškai, judėjimo pradžia laikomi 1944 m., kuomet Jungtinėje Karalystėje Birmingemo mieste buvo įsteigta veganų draugija.

Veganų skaičius nuo pat judėjimo pradžios augo, tačiau bumą pasiekė atsiradus internetui, o ypač išpoluliarėjo pastaraisiais metais. Veganizmas laikomas šiuo metu sparčiausiai pasaulyje plintančiu judėjimu. Jungtinėje Karalystėje veganų skaičius siekia 3,5 milijono, skaičiai vejasi ir Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Skandinavijos šalyje. Judėjimas taip pat labai populiarus JAV, Kanadoje, Australijoje, Tailande, Rusijoje. Kiek veganų Lietuvoje, nėra tiksliai žinoma, tačiau socialiniame tinkle „Facebook“ suburta grupė „Lietuvos veganai“, kitą savaitę švęsianti penkerių metų gimtadienį, šiuo metu jungia daugiau nei 25.000 narių.

Rinktis veganizmą žmones skatina ne tik etiniai veiksniai, bet ir sveikata bei rūpinimasis aplinkosauga. Visos didžiosios pasaulio mitybos ir sveikatos organizacijos veganišką mitybą pripažįsta kaip tinkamą įvairaus amžiaus žmonėms, o nemažai jų dar ir nurodo, kad ji gali būti taikoma kaip prevencinė priemonė nuo dažniausiai pasitaikančių šiuolaikinių ligų, tokių kaip vėžys, širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas, alergijos ir t.t. Intensyvi gyvulininkystė yra ir pagrindinė aplinkos taršos priežastis – jos daroma žala gamtai yra didesnė už visos gamybos ir transporto kartu sudėjus.

V. Viteikaitė veganišką gyvenimo būdą pasirinko prieš šešerius metus. „Tuo metu gyvenau Turkijoje bei labai domėjausi sveika gyvensena. Visi patikimi šaltiniai nurodė, kad sveikiausias žmogui – pilnos struktūros augalinis maistas. Taigi, gyvūninės kilmės produktai iš raciono ėmė nykti, o 100% vegane tapau, kuomet įsikėliau į vieną butą su vegane drauge“, – pasakojo ji. Pakeitus mitybą atsirado daugiau energijos, miegas tapo gilesnis, išnyko peršalimo ligos. Pagerėjusia savijauta džiaugiasi kiekvienas, atsisakęs gyvūninės kilmės maisto, žinoma reikėtų riboti ir kito nesveiko maisto suvartojimą, tokio kaip cukrus, miltai, riebalai.

Mergina pasakojo, kad maitinasi paprastai, pusryčiams geria žaliuosius kokteilius, pietums gaminasi sriubas, troškinius, vakarienei – lengvesnius užkandžius, įvairias salotas. „Žmonės baiminasi, kad perėjus prie veganiškos mitybos, neturės ką valgyti, tačiau pasaulyje yra daugiau nei 20.000 valgomų augalų ir tik kelios dešimtys valgomų gyvūnų, tad pasirinkimas – didžiulis“, – tvirtino šventės organizatorė. Pasak jos, patiekalų receptų geriausia ieškoti internete, įkvėpimo galima rasti Azijos, Afrikos virtuvėje, tačiau ir nemaža dalis Europos šalių patiekalų tradiciškai yra veganiški.

Daug kas tapę veganais, tvirtina, kad ėmė valgyti žymiai įvairiau ir skaniau, atrado produktų, patiekalų, apie kuriuos iki tol nė nebuvo girdėję. „O kas dar abejoja kiek daug visko skanaus galima pagaminti iš augalų – ateikite į mugę ir būsite nustebinti“, – šypsojosi Ventė.

 

Daugiau informacijos apie „Vegfest LT Kaunas“ renginį ČIA.

 

Renginių ciklo „Vegfest LT“ organizatorė Ventė Viteikaitė, 4Fo nuotrauka.

 

Praėjusių metų akimirkos (nuotraukos iš VEGFEST LT archyvo):

Parašykite komentarą