Vasaros aktualija: kremai su apsauginiais filtrais – saugo ar kenkia?!

Iki sulaukiant 19-os nemėgau degintis, o odos spalva nekėlė jokių emocijų. Ruda, rusva, blyški – koks skirtumas? Bet 19-os ėmė ir parūpo, tapau etatine soliariumo lankytoja, o šiltuoju sezonu – pusnuoge gulinėtoja saulės atokaitoje. Nebandydama paneigti potencialios žalos odai ir odos vėžio rizikos didėjimo, bent kartą metuose apsilankydavau pas dermatologus. Apgamų pokyčiai neaptikti, o apie lankymąsi soliariume bei deginimąsi saulėje bene visi dermatologai taktiškai sakė: Su saiku galima daryti viską. Viena dermatologė, matydama mano susirūpinimą, rėžė tiesiai šviesiai: Odos vėžio atvejų per pastaruosius keletą metų NEPADAUGĖJO, o viešai pateikti bauginančius duomenis tiesiog kai kam naudinga. Išgirdusi truputį neviešos informacijos likau šiek tiek šokiruota, tačiau patenkinta. Panašu, kad dėl odos vėžio galima atsikvėpti lengviau, tačiau odos išsausėjimo ir senėjimo faktorius, glaudžiai susijęs su UVA spinduliais, tikrai niekur nedingsta. Ypač nekaip nuteikia teiginys, kad deginimosi pasekmės išlenda gan staigiai, sulaukus maždaug 30-ies. Tą teiginį gana neblogai iliustruoja dar jaunos ir įdegusios, tačiau jau įtartinai suvytusios odos savininkės…

Dar metai-kiti ir priėjau išvadą, jog odos sveikata ir elastingumas bėgant metams yra svarbiau už įdegį. Pasiryžau nutraukti įpareigojančius santykius su soliariumais ir išsamiau pašniukštinėti, ko iš mūsų tikisi oda, kai/jei vis dėlto einame pasikepinti saulutėje ar paprasčiausiai negalime jos spindulių išvengti. Regis, oda tikisi ne tiesiog priemonės su SPF filtrais. Ji tikisi, kad filtras bus mineralinis. Man asmeniškai žodis mineralinis pirmiausia asocijuojasi su mineraliniais aliejais, išgaunamais iš naftos ir neleidžiančiais odai kvėpuoti (bet vis dar sėkmingai pardavinėjamais netgi kūdikių odos priežiūrai…). Šiuo atveju mineralinis filtras yra medžiagos, kurios lyg atšvaitas atspindi kenksmingus saulės spindulius ir taip IŠ TIKRŲJŲ saugo odą nuo nudegimų bei laisvųjų radikalų kaupimosi. Trumpai tariant, dėka mineralinių filtrų kenksmingi saulės spinduliai neįsiskverbia į odą.

Įdomioji dalis – prekyboje esantys kremai su SPF filtrais dažniausiai NĖRA su mineraliniais filtrais. Didžiąją dalį apsauginių kremų pasiūlos sudaro tokie, kurių filtrai yra sukurti sintetiniu-cheminiu pagrindu. Tai reiškia, kad filtrą sudarančios medžiagos (1) yra jau savaime kenksmingos (sukelia hormonų disbalansą, alergijas) ir (2) ne atspindi, tačiau sugeria kenksmingus saulės spindulius, tuomet pradeda irti, skverbiasi gilyn į odą ir prigamina laisvųjų radikalų. Taip oda gauna ne apsaugą, tačiau papildomą žalą.

Kai apie šiuos procesus buvo pradėta kalbėti, pasklido pletkas: VISI kremai su apsauginiais filtrais ne tik neapsaugo odos, bet dar ir pakenkia… Tai skamba, švelniai tariant, bukai. Kita vertus, gal ir nereikia stebėtis, kad mineralinius filtrus turinys kremai buvo pamiršti ir suplakti su blogiečiais. Tiesiog blogiečiai sudarė ir tebesudaro didžiąją pasiūlos dalį, o apie mineralinių filtrų egzistavimą daug kas iki šiol nenutuokia nepaisant išaugusio susidomėjimo ekologiškomis bei natūraliomis priemonėmis.

Kaip atskirti geruosius apsauginius kremus nuo blogųjų? Deja, vien tik užeiti į natūralių ir ekologiškų produktų parduotuvę nepakaks! Bešniukštinėdama jau aptikau variantų, kurių sudėtis džiugina natūraliais aliejais, tačiau liūdina sintetiniais filtrais. Žodžiu, panašu į medaus statinę su šaukštu deguto. Tačiau išeitis gana paprasta – reikia žiūrėti į kremų sudėtines dalis ir sąrašo pradžioje ieškoti vienos iš šių medžiagų: titano dioksido (titanium dioxide) arba cinko dioksido (zinc dioxide). Tai yra metalų oksidai, sudarantys mineralinį filtrą ir atspindintys saulės spindulius.

Vienas iš variantų su mineraliniu filtru – Eubiona apsauginis saulės kremas SPF 20. Antroji sudedamoji dalis (po vandens) – titano dioksidas, taip pat gausų augalinių ekstraktų ir aliejų, glicerino. 100% natūralių, 26.28% ekologiškų sudėtinių dalių. Kremas atsparus vandeniui, nepalieka riebios plėvelės odos paviršiuje. Nenaudojamos nanotechnologijos (jas naudojant titano dioksido dalelės susmulkinamos tiek, kad patepus neišvengiamai įsiskverbtų į giliausius odos sluoksnius, o ar tai būtų saugu, dar nėra žinoma, taigi ekologiškoje kosmtikoje nanotechnologijos draudžiamos). Kremas maloniai kvepia žolelėmis ir aliejais, yra baltos spalvos ir tirštokas, tačiau kruopščiai ištepus odą balto pėdsako nepalieka, o drabužių netepa. 50 ml tūrio tūbelė praktiška keliaujant lėktuvu, taip pat patogi nešiotis rankinėje ir dienos eigoje pasitepti atviras kūno vietas; lengva sunaudoti per vasaros sezoną, tad manau, kad likučio išmesti neteks. Žinoma, tas pats tūris gali būt ir trūkumas tiems, kurie mėgsta dažną ir ilgą pleškinimąsi.

Veganams (ir ne tik): pašniukštinėjusi radau info, kad Eubiona produktai yra veganiški, tačiau gamintojas sąmoningai atsisakė Vegan ženklinimo, kad išvengtų papildomų mokesčių ir nereiktų kelti produktų kainų. Apsauginių kremų atveju veganiškumas yra aktualu, nes filtrai kartais gaminami iš kalmarų ir aštuonkojų liaukų gaminamo melanino, taip pat juodųjų avių vilnos.

Papildoma informacija

UVA, UVB, UVC – ultravioletiniai spinduliai/saulės radiacija. Žalingiausi yra UVA ir UVB spinduliai, o ypač šviesios odos savininkams, kurių odoje yra mažai apsauginio pigmento melanino.

SPF – saulės apsaugos faktorius (sun protection factor). Kuo didesnis skaičius, tuo didesnį ultravioletinių spindulių procentą sugeria arba atspindi (priklausomai nuo filtro). Kitaip sakant, SPF filtras pailgina saugaus buvimo saulėje laiką. SPF 5 ar SPF 7 filtro pakanka tik itin tamsaus gymio žmonėms. SPF 50 naudingas itin jautrios odos savininkams bei kūdikiams ir vaikams. SPF 60, SPF 70 ir didesni labiau panašu į marketingo triuką, nes didėjantis skaičius, regis, neužtikrina didesnės apsaugos negu ją suteikia SPF 50 filtras.

Parašykite komentarą