Tinklaraštininkė Brigita: „Kosmetiką renkuosi tikrai „švarios“ sudėties ir nebandytą su gyvūnais“

Šiandieną žaliagenčių dėmesiui – pokalbis su tinklaraščio Graži Aš autore Brigita. Ji – harmoningos gyvensenos tyrinėtoja, natūralios/ekologiškos/biodinaminės kosmetikos apžvalgininkė, naminių grožio priemonių alchemikė. Brigita pasakoja apie save ir tinklaraštį, draugiškai dalijasi pamėgtų priemonių pavadinimais, receptais bei… skaityk toliau, atrasi dar daugiau! 

 

Sveika, Brigita. Malonu, kad lankaisi Žalioje gentyje! :) Papasakok apie save: kas esi, ką gyvenime veiki, kada ir kaip gimė tinklaraštis apie natūralios kosmetikos tyrinėjimus?

Labas! Visų pirma, ačiū už kvietimą :) Baigiau hidrologijos bei meteorologijos studijas Vilniaus universitete, tačiau pagal specialybę niekada nedirbau. Jau bestudijuodama susidomėjau sveika gyvensena, marketingu. Tad jau beveik 7 metus dirbu ekologiškų produktų parduotuvių tinkle, kur abi sritis tikslingai ir pritaikau.

Viskas mano gyvenime sukasi aplink meilę gamtai, kurią mums su broliu nuo pat mažens skiepijo tėveliai. Nuo vaikystės esu pratusi prie visokių žolelių, arbatų, mama jomis gydydavo susirgus. Manau, kad dėl to ir aromaterapija lengvai atėjo į mano gyvenimą. Dabar eteriniai aliejai yra kasdieniai mano palydovai: ir grožiui, ir sveikatai. Būdama studente taip pat pradėjau domėtis kosmetika, priemonių sudėtimis, odos priežiūra (tada turėjau nemažai odos problemų), sveika mityba, natūralia medicina, sportu. Kaupiant galvoje vis daugiau žinių, atsirado poreikis visu tuo pasidalinti su kitais.

Tuo metu, kai kūriau tinklaraštį „Bryyla“, labai domėjausi kosmetikos gaminimu namuose. Todėl iš pradžių tinklaraštyje talpinau beveik vien tik kosmetikos receptus. Kone viską pasigamindavau pati. Bėgant laikui požiūris kiek pakito, kosmetiką dabar pati gaminu gerokai rečiau, tad daugiausia rašau apie išbandytas kosmetikos priemones kitų gamintojų, dalinuosi asmenine patirtimi ir patarimais. Retkarčiais rašau ir apie sveiką mitybą ar sportą namuose, tačiau retai, nes didžiausias mano „arkliukas“ visgi – kosmetika.

Kokios buvo pirmosios natūralios priemonės grožiui, kurias išbandei?

Kai pradėjau domėtis natūralia ir ekologiška kosmetika, buvau studentė, negalėjau sau daug leisti, bet…

…puikiai prisimenu, kaip išdidžiai išpyliau šampūną, kondicionierių ir dušo gelį su visais cheminiais pagerinimais ir nusipirkau natūralius.

Jei gerai prisimenu, pati pirmoji natūrali priemonė buvo „Weleda“ kūno prausiklis su šaltalankiais. Šio gamintojo prausikliai kūnui dar ir dabar yra mano mėgstamiausi.

Dar vieni iš pirmųjų buvo „Sante“ šampūnas su kokosų pienu ir apelsinais bei įžymusis kondicionierius „Brilliant Care“ (po ilgos pertraukos vėl jį turiu – nuostabus).

Veidui pirma natūralesnė kosmetikos priemonė – puiklapių aliejus. Nebuvo pats geriausias pasirinkimas pradedančiajai, todėl ilgą laiką jo nemėgau, bet pastaruosius porą metų jį visada galima rasti mano kosmetikos lentynėlėje, mėgstu juo pagerinti kremus tiek veidui, tiek kūnui.

Rodos, natūralumo ir ekologiškumo sieki visose gyvenimo srityse? Ar galėtum save pavadinti sveikuole?

Taip, žinoma, kad siekiu. Man atrodo, labai svarbu harmonija visame kame. Bet tikrai negalėčiau savęs pavadinti sveikuole, nes ne visada pavyksta atsilaikyti pagundoms. Manau, kad visiems pokyčiams reikia laiko ir brandos.

Kosmetiką renkuosi tikrai „švarios“ sudėties, nebandytą su gyvūnais, neleidžiu sau nuklysti į šoną ir tai net nereikalauja valios pastangų.

Sportuoju namuose taip pat reguliariai dvejus ar trejus metus. Tiesiog pripratau prie režimo ir diena, kai pasportuoju, visada atrodo geresnė.

Tačiau su mityba sudėtingiau. Daug pagundų, gal per daug mėgstu saldumynus (?). Kadangi rekomendacijų, kaip maitintis, šiandien begalė, sunkiausia viską prisitaikyti sau, nusistatyti savo taisykles. O tai labai svarbu, nes jei klausytume visų straipsnių ir knygų, apskritai turbūt liktume nevalgę :) Bet žinau, kad ilgalaikiams pokyčiams reikia tik laiko. Svarbiausia turėti tikslą, o aš link savojo jau einu tinkama linkme.

Kokie pojūčiai aplanko, kai tinklaraščio skaitytojos pasitelkia patarimus ir seka Tavo pavyzdžiu? Ar gera būti įkvėpėja?

Jei nebūtų, ką įkvėpti, neabejotinai tinklaraščio nerašyčiau, nes jį daugiau rašau ne dėl savęs, o dėl kitų. Visada labai malonu sulaukti skaitytojų komentarų ir laiškų, patarti.

Ką patartum moteriai, kuri naudoja chemines kūno priežiūros priemones ir norėtų pereiti prie natūralių, tačiau nežino, nuo ko pradėti? Kokias priemones pakeisti natūraliomis pirmiausia?

Manau, lengviausia pradėti nuo dušo gelio, muilo, kūno kremo. Šampūną ir dezodorantą išsirinkti sudėtingiausia, todėl niekada nesiūlyčiau prie natūralios kosmetikos pereiti nuo šių dviejų priemonių. Pažįstu ne vieną, kas veido bei kūno odos priežiūros priemones renkasi ekologiškas, o štai su ekologiškais šampūnais ir dezodorantais nepavykus susidraugauti iš pirmo karto, toliau naudoja cheminius. Sakyčiau, turbūt per mažai kantrybės arba ne tiek daug noro buvo pakeisti kosmetikos priemones. Tačiau pastebiu, kad kuo toliau, tuo labiau įgunda ir natūralios kosmetikos gamintojai, produktų formulės tobulėja ir tampa labiau priimtinos daugumai.

Pasidalink patirtimi apie ekologiškumo sertifikatus, pseudosertifikatus ir kitas subtilybes. Na, pavyzdžiui, Ecocert ir Soil Association sertifikuoti produktai ekologiškų ingredientų procentu kartais skiriasi net keletą kartų… Kaip nepasiklysti pasiūlos gausoje?

Vienintelis sertifikatas, kuriuo pasitikiu 100% yra ne ekologiškumo, o biodinaminio ūkio – Demeter. Juo paženklintą kosmetiką ar maistą galiu visiškai ramia širdimi pirkti neperskaičiusi sudėties. Išties stiprus ženklas. Juo sertifikuota ir mano mėgstamiausia kosmetika „Martina Gebhardt“. Ji, beje, yra vienintelė pasaulyje, kurios absoliučiai visi produktai sertifikuoti Demeter.

Aš asmeniškai į tai, kiek ekologiškų ingredientų yra sudėtyje, nežiūriu (arba labai retai). Kur kas svarbiau, kokios tai medžiagos ir kiek jų yra sudėtyje. Pagal tai vertinu ir sertifikatus. Vienas silpniausių yra turbūt visiems geriausiai žinomas Ecocert. Juo paženklinta kosmetika vadinama ekologiška, bet sudėtyje galima rasti nelabai malonių staigmenų, nes ši sertifikavimo institucija leidžia naudoti ir nevisai natūralias medžiagas.

Labiau pasitikėjimo verti Soil Association ir USDA (pastarasis labiau žinomas JAV nei Europoje). Sakyčiau, net natūralios kosmetikos sertifikatas BDIH yra patikimesnis už Ecocert. Bet kokiu atveju, sertifikuota kosmetika ar ne, protingiausia būtų žiūrėti į sudėtį, nes būna puikių priemonių ir be jokių sertifikatų (nereikia pamiršti ir to, kad atitinkami sertifikatai pakelia ir produkto kainą).

Prieš keletą metų nuvilnijo banga apie blogiečius parabenus, vėliau – apie „putokšlius“ SLS / SLES bei silikonus įvairiose plaukų priežiūros priemonėse. Tačiau įsigudrinę grožio pramonės gamintojai ėmė vartoti mažiau žinomus aršius šių medžiagų pakaitalus… Gal galėtum pasidalinti sąrašėliu kenksmingiausių medžiagų, kurių vertėtų vengti renkantis grožio produktus?

Jei pateikčiau sąrašą, šio straipsnio apimtis būtų keliasdešimt puslapių :))) Rimtai. Nes, kaip ir sakei, įsigudrinę gamintojai parenka kitas naujas medžiagas – mažiau žinomais pavadinimais, bet tiek pat aršias. Todėl žiūrėdama į sudėtį, jei tai ne vanduo, aliejus, ekstraktas, augalinis emulsiklis ar dar koks gerai žinomas ingredientas, visada medžiagą patikrinu bent jau www.ewg.org.

Aišku, turiu keletą mėgstamų gamintojų, kurių produktų sudėtis perskaitau tik iš įpratimo ir dažniausiai jau tik nusipirkusi, nes yra visiškai patikimi. Tačiau tokių tikrai nedaug.

Beje, net ir pačių natūralistų lūkesčiai renkantis kosmetiką labai skiriasi. Vieniem vienas ingredientas gali visiškai neužkliūti, o kitas su tokia sudėtimi priemonės jau nepirks. Patikimų gamintojų skaičius proporcingai mažėja su išrankumu. Kuo „švaresnės“ sudėties kosmetikos norime, tuo pasirinkimas mažesnis.

Aš, pavyzdžiui, nesirenku kosmetikos su konservantu fenoksietanoliu (INCI bus pažymėtas kaip phenoxyethanol), nors kai kurie natūralistai kosmetiką su šia galimai toksiška medžiaga visgi naudoja. Stengiuosi vengti kosmetikos, kurios sudėtyje yra daug glicerino, t. y. sudėtyje paminėtas antru ar trečiu numeriu. Tačiau nesu griežtai nusistačiusi prieš alkoholį kosmetikoje (žinoma, jei jo ne per daug ir tik aukščiausios kokybės), nes jis natūralią ir ekologišką kosmetiką konservuoja. Taip pat visiškai nesu prieš levandų, apelsinų ir kituose eteriniuose aliejuose esančią medžiagą linalolį, kuri pastaruoju metu vertinama labai prieštaringai. Esu įsitikinusi, kad eteriniai aliejai yra kur kas daugiau nei tik atskiros sudedamosios dalys.

Top3 pirktinės grožio priemonės, be kurių sunkiai įsivaizduoji savo grožio valandėles?

Pastaruoju metu atvėsus orams negaliu gyventi be „Martina Gebhardt“ rankų kremo, odos neišsausinančių „Weleda“ dušo gelių (ypač nuostabus su granatais), o veido skaistumui renkuosi „Aubrey“ veido kaukę su AHA vaisių rūgštimis, kurią naudoju 3-4 kartus per savaitę duše vietoj šveitiklio.

Nors jau rečiau, tačiau vis dar gamini grožio priemones namuose. Pasidalink mėgstamiausiomis.

Paskutinius trejus metus retai kada beatrandu laiko kosmetikos gamybai, bet veido ir plaukų kaukes vis dar darausi pati. Kaukes veidui, žinoma, paprasčiausia ir populiariausia gaminti iš molio su atitinkamais priedais atsižvelgiant į odos tipą (šia tema esu paruošusi gan išsamų straipsnelį).

{RECEPTAS GRAŽIEMS PLAUKAMS!}

Plaukams man pati nuostabiausia maitinanti kaukė iš 1/2 avokado minkštimo, 1 arbatinio šaukštelio kokosų aliejaus ir 1 arbatinio šaukštelio medaus. Plaukai atsigauna jau po pirmo karto. Veganai gali daryti ir be medaus, taip pat gerai pamaitins plaukus. Kadangi rudenį daug kam aktualu sumažinti plaukų slinkimą, į tokią kaukę labai rekomenduočiau įlašinti keletą lašelių rozmarinų eterinio aliejaus.

Kaip ir kodėl Bryyla pakeitė odą ir tapo Graži Aš? Tikriausiai keičiasi ne tik pavadinimas ir svetainės dizainas, bet taip pat naujovių galima tikėtis ir turinyje?

Pagal Zodiaką esu Vėžys, o Vėžiams patinka pastovumas. Tad mintis pakeisti tinklaraščio pavadinimą brendo ilgai, tinklaraščiui net 6 metus buvo prilipęs pavadinimas „Bryyla“. Draugai sakė, kad ankstesnis pavadinimas tiko ir daugelis jau buvo prie jo pripratę. Tačiau man asmeniškai norėjosi daugiau prasmės, o ne šiaip raidžių kratinio. Tad po ilgų svarstymų gimė „Graži Aš”.

Pavadinimas pasikeitė, bet turinys neturėtų kisti. O kam? Aš tokia pat, mano požiūris į kosmetiką ir grožį nekinta taip pat :) Ir toliau esu už sveiką, natūralų grožį. Už tai, kad kiekviena išdrįstume pažiūrėti į veidrodį be makiažo ir tikrai nuoširdžiai sau pasakyti „Graži Aš”. Nes viskas gi prasideda nuo požiūrio.

Ačiū už pokalbį!

 

Parašykite komentarą