Eksperimentas

Tarp mergaičių: kodėl verta rinktis ekologiškus tamponus?

Regis, įrašo pavadinimas sufleruoja rinktis ekologiškus TIK tamponus. Patikslinu – verta rinktis ekologiškas visas intymios higienos priemones, o ypač tamponus, jeigu jie visgi naudojami. Juk šios higienos priemonės atsiduria kūno viduje, itin jautrioje terpėje. Ar kada atkreipei dėmesį, koks netvarkingas išsipešiojęs yra išpakuotas tamponas? Iš abiejų galų kyšo plaušeliai… Man kaskart kildavo mintis, kad tie plaušeliai galimai lieka kūne. Ir tai tikrai negali būti sveika ar bent jau neutralu. Dar kraupesnis vaizdas išnyra prieš akis, kai prisimenu draugę, pirkusią itin pigius tamponus su aplikatoriumi ir vieną jų išlupusią tiesiog pažiūrėti, kaip veikia aplikatorius. Pasirodo, aplikatorius slėpė tragiškai prastai suspaustą pasišiaušusį vatos (ar į vatą panašios medžiagos) gniužulą be jokio dangalo. Dar pamąstydavau apie tai, kokia nesąmonė yra prikvėpintos higienos priemonės. Ar tikrai reikia, kad TEN kvepėtų sintetinėmis gėlytėmis, o ne tiesiog būtų švaru? Ir kokį poveikį tie sintetiniai kvapai daro makšties gleivinei?.. Pradėjus domėtis ekologija ir sveika gyvensena, mane pasiekė informacija ir apie higienos priemonių balinimą chloru bei gaminimą iš sintetinių medžiagų. Nuo tada kelio atgal nemačiau – moku brangiau, tačiau naudoju tik tas priemones, kurios IŠ TIKRŲJŲ medvilninės, o ne „švelnios KAIP medvilnė“, „medvilnės minkštumo“ ir kitaip panašios į medvilnę, tačiau pagamintos visai ne iš jos. Pasukus natūralumo ir ekologiškumo keliu šioje srityje, beliko tik išsirinkti priimtiniausias priemones pagal jų patogumą, paslankumą, dydį, storį, gebėjimą prilipti kelnaitėse, tačiau nepalikti jose klijų likučių.

Noriu priversti susimąstyti kiekvieną moterį ir pakomentuoti eksperimentą, atliktą su įprastais bei ekologiškais tamponais. Prisipažinsiu – jau buvau bemananti, kad tarp jų nėra didelio skirtumo. Nepaisant to, kad vieni iš natūralios medvilnės, o kiti – ne. Nusivylimą sukėlė tai, kad įsigijus pakuotę medvilninių ekologiškų tamponų ir vieną iš jų išpakavus, pamačiau tą patį – styrančius plaušelius. Išbandžiusi paskutinę mėnesinių dieną taip pat nelikau labai sužavėta – regis jutau kažkokį diskomfortą ir paslankumo trūkumą įsidedant. Sėkmė, kad noras pratęsti eksperimentą nugalėjo ir mano poziciją smarkiai pakeitė. Pasirodo, pirmą kartą lyg tyčia išpakavau brokuotą tamponą. Visi kiti, kiek išpakavau paskui (ir sąmoningai stebėjau supresavimo kokybę) buvo normalūs.  Su diskomfortu taip pat nebesusidūriau. Na, o galutinai nuginklavo stebėjimas, kaip tamponai elgiasi susidūrę su skysčiu. Įmerkiau į vandenį ir pamačiau, kad ekologiški tamponai išlieka stabilūs, t. y. nuo jų neatsikiria plaušeliai nei iš karto, nei po kelių valandų. Tuo tarpu įprasti tamponai ilgiau pamirkę pasileidžia – šiek tiek plaušelių atsiskiria pilnai, o dalis nutįsta. Skiriasi ir plaušelių ilgis – įprastų tamponų plaušeliai kelis kartus ilgesni. Logiškai pamąsčiau, kad išsiimant tamponą, ilgi plaušeliai lengviau įsitempia, atsiskiria ir pasilieka kūno viduje. Plius jie nėra iš medvilnės, nėra natūralūs. Ant jų pakuotės netgi nėra įvardyta konkreti sudėtis, akcentuojamos tik savybės, tarsi šilko švelnumas ir pan. Tuo tarpu ekologiškų tamponų aprašyme dėmesys pirmiausia skiriamas būtent sudėčiai: pagaminti iš sertifikuotos ekologiškos medvilnės, be kvapiklių, be viskozės, be superabsorbentų, nebalinti chloru, hipoalerginiai.  Beje, tamponų sudėtis neįtikėtinai skiriasi ir iš pažiūros bei pačiupinėjus – įprastinių tamponų dangalas tarsi plastikinis, o plaušeliai – visiškai kaip sintetinis pagalvės kamšalas… Tampono plastikiškumas ypač išryškėja įmerkus į vandenį. Šį tamponą suspaudus, jis lengvai atgauna pradinę formą – lyg sintetinė pagalvėlė. Medvilniniai tamponai akivaizdžiai ir atrodo kaip medvilniniai, pamerkus į vandenį prie jų susidaro oro burbuliukai. Suspaudus šį tamponą jis ir lieka suspaustas. Šia tema kalbant, ne pro šalį prisiminti ir toksinio šoko sindromą, kurį sukelia į kraują patekusios toksinės medžiagos, dažniausiai – dėl netinkamai naudojamų tamponų: pagamintų iš sintetinio pluošto,  naudojant kvapiklius, balintų chloru, nepakankamai dažnai juos keičiant.

Dėl eksperimente dalyvavusių tamponų – įprastų tamponų gamintojo neįvardysiu (nenoriu pyktis :)), o ekologiškos medvilnės tamponai – Masmi. Tai kol kas vieninteliai bandyti iš ekologiško medvilnės pluošto, tad apie kitų gamintojų produkciją kol kas atsiliepti negaliu.

eksperimentas-1

eksperimentas-2b
Kairėje – medvilninis tamponas, dešinėje – įprastas. Iš pirmo žvilgsnio didelio skirtumo nesimato.
eksperimentas-3
Į vandenį įmerkti tamponai.
eksperimentas-5
Kad būtų lengviau pamatyti skirtumą, prieš fotografuodama tamponus įdėjau į vieną indą. Kairėje – ekologiškos medvilnės tamponas, prie kurio susidarė oro burbuliukai. Tamponas liko stabilus, nėra nusidriekusių plaušelių. Dešinėje – įprastas tamponas, iš kurio lauk virsta ilgi plaušai, šiek tiek jų visiškai atsiskyrė ir plaukioja vandenyje. Be to, akivaizdus tamponų audinio skirtumas.
eksperimentas-6
Suspausti tamponai. Kairėje – ekologiškos medvilnės, kaip suspaustas, taip ir būna. Dešinėje – įprastas sintetinis, suspaustas lengvai atgauna formą lyg kokia sintetinė pagalvė. Akivaizdžiai matyti nusidriekusi plaušų „uodega“.

Keletas netikėtų idėjų. Prisijunk prie diskusijos!

  1. Turbūt išvis maža kūno priežiūros prekių, kurios geriau sinteninės, nei ekologiškos/natūralios. Dėl kvapų tikrai nujaučiu, kad ne į naudą jie, bet nejau plaukeliai taip gadina kūno organus?

Parašykite komentarą