T. Colin Campbell „Natūralus būdas išvengti ligų“

Raktažodžiai: China Study, augalinė mityba, baltymų kiekis racione, gyvūninių ir augalinių baltymų skirtumai, prabangos ir skurdo ligos, vėžinių ligų vystymosi stadijos ir priežastys, vėžio gydymas, širdies ligos, nutukimas, diabeto priežastys ir gydymas, kancerogenai, autoimuninės ligos, mitybos mitai, rafinuoti angliavandeniai, kraujo cholesterolis, vitaminas B12, skaidulos, antioksidantai, fizinis aktyvumas, tamsioji mokslo pusė, mokslinių tyrimų trūkumai, mokslinis redukcionizmas, maisto pramonės ir farmacijos įtaka mokslininkų veiklai.

Trumpai: Kaip rašoma ant knygos viršelio – išsamiausias iš kada nors atliktų mitybos tyrimų atsako į klausimą, ką valgyti, kaip mesti svorį ir ilgą laiką išsaugoti gerą sveikatą. Kol kas tai didžiausią ir geriausią įspūdį palikusi knyga apie mitybą. Knygos autorius – ilgametę patirtį turintis mokslininkas. Jis remiasi daug metų vykdoma moksline studija, supažindina su jos detalėmis ir principais. Prieš šią knygą dauguma kitų atrodo gana silpnos ir neišsamios, dažnai pagrįstos neaiškios kilmės tyrimais ir išvedžiojimais. Patiko ir tai, kad ši knyga, nepaisant mokslinio turinio, parašyta nesudėtingai. Knygoje atskleidžiamas mokslo, farmacijos ir maisto pramonės santykis, kaip žaidžiama mokslo tyrimų rezultatais ir plaunamos pasaulio gyventojų smegenys. Sakyčiau, gana drąsus ir visuomenei reikalingas poelgis.

Ištraukos iš knygos*:

*kadangi teksto nemažai, šalia ištraukų nepateikiu konkrečių tyrimų, kurie paminėti ir aprašyti knygoje; *knygos, iš kurios pateikiamos ištraukos, leidimo metai – 2010-ieji (leidykla LUCEO).

  • Sintetinės cheminės medžiagos aplinkoje ir maiste, nors ir kelia daug problemų, nėra pagrindinė vėžio priežastis.
  • Iš tėvų paveldėti genai nėra svarbiausias faktorius, lemiantis, ar susirgsite viena iš dešimties labiausiai paplitusių mirtinų ligų.
  • Vildamiesi, kad genetiniai tyrimai padės sukurti vaistus nuo įvairių ligų, mokslininkai ignoruoja veiksmingesnius sprendimus, kuriuos jau galima padaryti šiandien.
  • Liguistai kontroliuodami kokio nors vieno mitybos elemento (angliavandenių, riebalų, cholesterolio, omega-3 riebalų) suvartojimą, geros sveikatos neužsitikrinsite.
  • Vitaminai ir maisto papildai ilgalaikės apsaugos nuo ligų negarantuoja.
  • Vaistai ir chirurgija neišgydo tų ligų, nuo kurių miršta daugiausia amerikiečių.
  • Jūsų gydytojas tikriausiai nežino, ką turėtumėte daryti, kad jūsų sveikata būtų kaip įmanoma geresnė. 16 psl.)

Apie baltymus.

Nustatėme, kad ne visi baltymai turi vienodą poveikį. Kokie baltymai stipriausiai skatina vėžį? Visose vėžio vystymosi stadijose aktyviai veikia kazeinas, kuris sudaro 87% karvės piene esančių baltymų. O kokie baltymai vėžio neskatina? Šiuo atžvilgiu saugūs yra augalinės kilmės baltymai, įskaitant esančius javuose ir sojose. Tokios išvados meta iššūkį labiausiai puoselėtoms mitybos teorijoms. (20-21 psl.)

***

Jeigu norite geriau suprasti, kaip organizme vyksta baltymų skaldymo ir jų surinkimo procesas, įsivaizduokite daugiaspalvę juostą su karoliukais (baltymų molekulę). Kai juosta susidėvi, turime pasigaminti naują. Kad galėtume tai padaryti, pirma turime naują juostą (su maistu gauti baltymai) suskaidyti į atskirus karoliukus, nes jos karoliukų išsidėstymo tvarka kitokia, nei mūsų senos suirusios juostos. O tada surenkame karoliukus tokia tvarka, kokios mums reikia. Tačiau jei gamindamiesi naują juostą staiga pristingame, tarkime, mėlynų karoliukų, visas darbas sustoja arba sulėtėja, kol tų karoliukų gauname. Yra aštuonios aminorūgštys (karoliukai), kurių pats organizmas susintetinti negali. Jos vadinamos nepakeičiamomis. Jei su maistu gaunamuose baltymuose jų nebus, naujos juostos gamyba nustos arba vyks lėtai. Štai čia atsiranda baltymų kokybės sąvoka. Kokybiški baltymai, sakoma, yra tie, kurie suteikia organizmui aminorūgščių rinkinį, iš kurio galima pasigaminti naujus baltymus.

Tai koks tada maistas mums būtų pats tinkamiausias? Atsakymas yra toks: žmogaus kūnas. Toks maistas suteiktų reikiamą aminorūgščių rinkinį. Tačiau kadangi žmogaus kūnas maistui neskirtas, mes valgome tai, kas mums artimiausia pagal baltymų sudėtį – tai yra kiti gyvūnai. Jų kūno baltymai panašūs į mūsų, dauguma jų turi tą patį aminorūgščių rinkinį, kuris reikalingas mums. Todėl tie baltymai vadinami „kokybiškais“. Tas pat pasakyta ir apie pieną bei kiaušinius. O augalinės kilmės baltymams vienos ar kelių nepakeičiamųjų aminorūgščių trūksta, todėl sakoma, kad jie yra „prastesnės kokybės“. Tačiau jei imsime ištisą augalinių baltymų grupę, joje rasime visas reikalingas aminorūgštis.

Matome, kad mūsų suvartojamų baltymų kokybės koncepcija susijusi su jų efektyvumu. Būtų viskas gerai, jei aukščiausia kokybė užtikrintų ir geriausią sveikatą, tačiau taip nėra, todėl „kokybės“ ir „efektyvumo“ sąvokos yra klaidinančios. Esama daugybės duomenų, rodančių, kad sveikiausi yra „žemos kokybės“ augaliniai baltymai, užtikrinantys lėtą, bet nuolatinę organizmo baltymų sintezę. Apie tai ir kalba ši knyga. Lenktynes laimi lėta nuolatinė sintezė. (44 psl.)

Apie skaidulas.

Profesorius Barkitas tvirtino, kad skaidulos, nors ir nevirškinamos, yra gyvybiškai svarbus mitybos elementas. Skaidulos žarnyne sugeria iš organizmo kenksmingas medžiagas, tarp kurių yra ir kancerogenų. Kai skaidulų trūksta, gali išsivystyti vidurių užkietėjimas ir su tuo susijusios ligos: storosios žarnos vėžys, divertikuliozė, hemorojus. (101 psl.)

Apie augalinę mitybą ir svorį.

Pasitaiko, kad kartais žmonės laikosi augalinės dietos, tačiau jiems svoris nekrinta. Taip būna dėl kelių priežasčių. Svarbiausia ir dažniausia – dietoje per daug rafinuotų angliavandenių. Saldainiai, makaronai ir pyragaičiai šiuo atveju netinka. Juose daug  perdirbto cukraus, krakmolo, o pyragaičiuose – dar ir riebalų. (151 psl.)

Kita priežastis, dėl kurios nekrinta svoris, yra fizinio aktyvumo stoka. Protingai atliekama reguliari mankšta duoda didelę naudą.

Trečia priežastis – paveldėjimas. Jei jums nesiseka mesti svorio kaip tik dėl to, galiu tik pasakyti, kad dietos ir fizinio aktyvumo programos turėtumėte laikytis itin griežtai. Tuo metu, kai Kinijos kaimo vietovėse vykdėme tyrimą, ten nutukusių žmonių nebuvo apskritai, nors emigravę į Vakarus kinai neretai prisiaugina nereikalingo svorio. Kita vertus, į Kiniją dabar skverbiasi vakarietiško gyvenimo būdo (ir mitybos) mados, todėl ir jų kūnai tampa tokie kaip vakariečių. Jeigu žmogus turi genetinį polinkį nutukti, kad tai įvyktų, jam reikia nesveikai maitintis visai neilgai.

Normalų kūno svorį turėsime tada, kai pasirinksime gyventi sveikai. Tai viso gyvenimo pasirinkimas. Įvairūs madingi ir greiti svorio metimo būdai duoda tik trumpalaikį rezultatą. Be to, jie gali būti daugelio sveikatos problemų priežastimi. Tos problemos – tai inkstų, kaulų, sąnarių ir širdies ligos, vėžys, kiti susirgimai. Jei antsvorį užsiauginote per ilgus mėnesius ar metus, tai kodėl norite jo sveikai atsikratyti per kelias savaites? Svorio metimas – ne lenktynės. (152 psl.)

Parašykite komentarą