Saulėgrąžų branduolių sūris

Ingredientai:

  • 250 ml tūrio stiklinė saulėgrąžų branduolių
  • 2 citrinos
  • šaukštas obuolių acto
  • 1/2 šaukštelio Himalajų druskos
  • žiupsnelis asafetidos arba skiltelė česnako
  • truputis vandens

Gaminimas

Saulėgrąžų branduolius užpilti vandeniu ir palikti mirkti per naktį.

Ryte išrinkti/nupilti į viršų iškilusias saulėgrąžų luobeles. Saulėgrąžų branduolius kelis kartus perplauti vandeniu ir kaskart pasklaidyti, kad iškiltų ir likusios luobelės.

Nusunktus saulėgrąžų branduolius sudėti į blenderį. Supilti iš citrinų išspaustas sultis, įberti asafetidos, įpilti obuolių acto ir šlakelyje vandens ištirpintos druskos. Jei reikia, įpilti vandens (tiek, kad saulėgrąžų branduoliai būtų vos vos apsemti). Viską trinti, kol nelieka gumuliukų.

 

Žalios Genties įspūdžiai

Net nebūčiau pagalvojus, kad šitas sūris gali būti tokio tobulo skonio. Tiesa, konsistencija labiau primena ne sūrį, o užtepėlę. Niam niam su trapučiais, agurkais, pomidorais (ir kuo į galvą šauna). Tvirtinu, kad saulėgrąžų sūrį tituluoju šių metų ilgosios žiemos atradimu. : )

„Kad ir kokias sėklas, riešutus pasirinksite, kai išmirkysite pradėti malti beveik be vandens, tik su actu ir himalajų/akmens druska (aš citrinos iš viso nededu), ir kai jau gaunasi košelė po truputį pilti vandenį ir malti toliau, iki norimos konsistencijos. būtinai – palikti per naktį šaldytuve, kad susifermentuotų. o jau tada įjungti fantaziją: pridėjus prieskonių, naudoti kaip užtepą, tiek saldų tiek ir pikantišką – variantų tiesiog begalės, mhm :)“ (už komentarą ačiū Natalijai Vanagėlytei).

„Tinka ir raugintų kopūstų sultys vietoj acto ar citrinos“ (už komentarą ačiū Indrei Devi).

Keletas netikėtų idėjų. Prisijunk prie diskusijos!

    1. Teko ir pačiai skaityt panašių straipsnių (tik jau po to, kai įsigijau tą druską). Ir ne tik varymų ant Himalajų druskos, bet ir apie tai, kaip lenkai nudažo paprastą druską ir darosi pelną. Įdomu net, kuri druska dalyvavo tyrime – iš Pakistano ar ta dažyta?
      O šiaip, mano dėmesį labiau atkreipė tyrimai su skaičiukais apie tai, kiek mažai apskritai druskos žmogui reikia. Ir kiek daug jos yra maisto produktuose. Esu linkusi manyt, kad pabaigusi savo tikrą ar padirbtą Himalajų druską, nesivarginsiu daugiau jokios pirkt. Kaip ir su cukrum padariau. Su juo panašiai buvo – iš pradžių dar keičiau į neva geresnį variantą, t.y. rudąjį cukrų. Galiausiai pamačiau, kad jo neturėt – jokia bėda. :)

Parašykite komentarą