Gegužės iššūkis: pasitelkti tai, kas JAU įsigyta

Iki skausmo pažįstama situacija, kai spinta lūžta nuo drabužių, o apsirengti nėra ką? Kūno priežiūros priemonių lentyna perpildyta, tačiau dairaisi dar vienos ar kelių iš karto? Neabejoju, kad tai galioja ne tik moterims, bet ir vyrams. Kai kurie juk geba užkaupti skudurų, įsigytų prieš 10 ar daugiau metų. Tiesa, jiems dažniausiai nekyla problemų dėl to, kad nėra ko apsirengti. Ramiu veidu iš spintų drąsiai išsitraukia tokius lobius, kuriuos dėvint merginos tiesiog apšąla. Deja, ne pozityviąja prasme, nes vintage atributai ne visada reiškia stilių. Kartais – stiliaus nebuvimą.

Na, bet grįžtu prie temos. Prie kaupimo, apsivalymo, sunaudojimo, mažesnio pirkimų masto ir paties iššūkio, kuris šį kartą nesusijęs su spintos turiniu. Nes mano pačios bėda – pilnos spintelės maisto produktų ir dažnai aplankantis jausmas, kad nėra ko valgyti. Tačiau iš tiesų yra!

Suvokiu, kad atrodo priešingai dėl kelių priežasčių: daug dalykų (drabužių, maisto, kosmetikos, įvairių šūdniekių) perkam iš inercijos, dėl pirkimo malonumo, veikiami vartojimo kulto, vedini noro paeksperimentuoti, o su turimu drabužių ar virtuvės spintelių turiniu neturime įkvėpimo žaisti ir panaudoti praktiškai. Inercija ir vėl veda į parduotuves – drabužių, kosmetikos, maisto, sendaikčių.

Tačiau juk ne taip jau retai įkvėpimas ateina bedirbant! Tereikia įveikti norą pirkti dar kažką naujo ir šiek tiek prisivertus pasitelkti tai, ką JAU turime. Žinoma, pradinė motyvacija – tikrai ne pro šalį. Aš nusprendžiau gegužės mėnesį paskirti virtuvės spintelių pratuštinimui bei kūno priežiūros reikmenų sunaudojimui, remdamasi šiais motyvais:

(1) žaviuosi minimalizmo filosofija, o apsikrovimas produktais, kurie vis laukia savo eilės, su šia filosofija prasilenkia;
(2) žaviuosi ekologiško gyvenimo būdo vystymu, o potenciali galimybė pražiopsoti galiojimo laiko pabaigą ir produktą išmesti – nei ekologiška, nei ekonomiška;
(3) žinojau, kad greit keisiu gyvenamąją vietą, o į ją kraustytis kur kas smagiau su mažesniu kiekiu daiktų.

(4) pagrindinė priežastis, davusi impulsą šiam iššūkiui – sesers pasidalijimas idėja sunaudoti įvairių kūno priežiūros priemonių likučius užuot griebus kažką naujo. Pati iššūkį padvigubinau, prijungdama aktualesnę, jau minėtą – virtuvės spintelių – erdvę.

Iššūkio eiga. Visą mėnesį fotografavau sunaudotų produktų pakuotes (tiek maisto, tiek kūno priežiūros priemonių), kad mėnesio gale būtų patogu matyti rezultatus. Planuodama maisto gaminimą, pirmiausia žiūrėdavau, ko JAU turiu spintelėse ir pirkdavau daugiausia produktus, kurie tarnavo kaip priedai JAU turimiems (iš esmės – šviežios daržovės). Į trasą iškeliavo įvairūs dribsniai, kruopos, padažai. Iš naujo atradau košių valgymo malonumą ir, svarbiausia, įvairovę (iki gegužės jau kurį laiką šlaviau vien avižų dribsnius). Artėjant mėnesio pabaigai, virtuvės spintelėse atsirado daugiau vietos! Kalbant apie kūno priežiūros priemones, daugumą jų būčiau sunaudojusi natūralioje eigoje (šampūnas, muilas, dantų pasta, veido kremas etc.), tačiau veido ir plaukų kaukės sunaudojimas buvo sąmoningų pastangų rezultatas.

Apibendrinimas. Gegužės mėnuo leido suprasti, kiek nedaug maisto žmogui tereikia (žinoma, nekalbu apie tuos, kurie gyvena kelių asmenų šeimoje, kur maisto pirkimo ir sunaudojimo mastai didesni (ne)proporcingai šeimos narių skaičiui). Tapau dar retesniu svečiu prekybos centruose ir dar dažnesniu – vaisių bei daržovių kioskeliuose. Sunkiai apsakomai pasikeitė maisto skonio suvokimas. Bulvės ir kitos daržovės, kruopos ir dribsniai, tapo didžiausiu delikatesu. Ženkliai sumažėjo saldumynų poreikis, nors jų pirkti sau tikrai nedraudžiau. Toks įspūdis, kad tai įvyko dėka kasdienių košės injekcijų. Truputį gaila, kad neskaičiavau gegužės mėnesio išlaidų kūno priežiūros priemonėms ir maisto produktams. Spėju, kad skaičiukai būtų nustebinę maloniau negu dabartiniai įtarimai, kad išleidau mažiau.

O kas toliau? Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šis eksperimenas neturi realios vertės. Juk daugumą sunaudotų produktų pakeisiu naujais analogiškais. Visgi yra vienas svarbus ir netgi nenumatytas kabliukas – jau minėtas pasikeitęs skonio suvokimas, kuris, manau/tikiuosi, ir toliau skatins pirkti daugiau kruopų+dribsnių+daržovių+vaisių ir mažiau saldumynų+vegan sūrių. O tai sveikiau, pigiau ir pasigaminti paprasčiau (kvepia minimalizmu, ką?).

BE TO, šis paprastas eksperimentas įkvėpė kur kas ekstremalesniam iššūkiui. Bet apie jį truputį vėliau.

Parašykite komentarą