Tinginio manifestas: užteks vien dirbti ir lėkti – patinginiauk, po velnių!

Danielius Debesyla šiais metais išleido knygą apie sąmoningą tinginystę – Tinginio manifestas. Tinklaraštininkas ir eksperimentų fanatikas Danielius pažadėjo vieną egzempliorių padovanoti ir man – minimalizmo gerbėjai Žaliai Genčiai.

Vasarai persiritus į antrą pusę, saulėtą šeštadienio rytą, su Danieliumi Debesyla susitikome abiejų pamėgtoje Green Cafe kavinėje. Tiesiog privalau paminėti faktą, kad kaip supanašėja žmonės su augintiniais, taip Danielius supanašėjo su savo knyga. Danieliaus avimų espadrilių ir mūvimų šortų spalva – pastelinė rožinė – yra identiška knygos viršelio spalvai. Na, o balti viršelio akcentai atsispindi Danieliaus dėvimuose – baltuose – marškinėliuose.

Gavau pažadėtą knygą su dedikacija, o tuomet dalijomės įvairiausiomis mintimis. Sakyčiau, tikra idilė sąmoningiems tinginiams: laisvadienis, saulėta, šilta ir  pamažu bundanti Laisvės alėja, rimtos (ir nelabai) diskusijos.



Na, o dabar apie pačią knygą. Buvau ją skaičiusi dar tuomet, kai egzistavo tik elektroninis variantas. Dabar ji ne tik išspausdinta, bet ir papildyta, o interviu su manimi bei dar dviem Lietuvos minimalistais apgyvendinti pačiame knygos viduryje! :)


Šią knygelę iš naujo pasigardžiuodama perskaičiau per porą vakarų. Paprastumas, šmaikštumas ir įžvalgumas pasitinka kiekviename knygos puslapyje. Kai kurios knygos temos iš pirmo žvilgsnio atrodo labai kontraversiškai. Kad ir tinginystė – juk tai lyg ir neigiamas savybė. Arba rutina – dalykas, kuris gali numarinti. Arba… kaip tinginystė dera su produktyvumu?!

Danielius viską paaiškina ir jokių kontraversijų nelieka. Tinginystė labai skiriasi nuo sąmoningos tinginystės, žudanti rutina nėra tas pats, kas naudinga rutina: Jei paprasčiausiai religingai laikysies rutinos nežinant, kodėl tai darai… Daug naudos nebus. (105 psl.)

Sąmoninga tinginystė ir produktyvumas – geriausi draugai. Imi orientuotis ne į norą kuo daugiau nuveikti, o į norą nuveikti tik tai, kas tau iš tikrųjų svarbu: Naudinga padaryti gausybę darbų per trumpesnį laiką. Tačiau dar naudingiau yra atsirinkti, kokių darbų išties tau reikia. Taip nešvaistysi laiko beverčiams tikslams, niekur nevedantiems metodams… O kartu – paprasčiausiai pailsėsi ir gausi daugiau laiko svarbesniems darbams. (41 psl.) Šią mintį puikiai papildo ir Lin Youtang, kinų rašytojo ir vertėjo, citata: Pamirštant garbingą sugebėjimą pabaigti darbus, yra dar ir garbingas sugebėjimas darbų nedirbti. Gyvenimo išmintis ateina iš bereikšmybių atmetimo. (42 psl.)



Beje, pastaruoju metu daug kalbama apie autentiškumą, buvimą savimi. Neretai kartu pateikiamos ir gana nelanksčios gairės, koks turi būti, kad… būtum savimi. Tarsi iš vieno rėmo turėtum įlipti į naują. Tai labai primena internete matytą frazę: Be yourself. No, not like that. Džiugu, kad Tinginio manifestas eina kitu keliu, neskirsto pomėgių į gera-bloga, prasminga-buka ir t. t. Skaitytojas skatinamas savarankiškai pamąstyti, ko jis nori, kas jam patinka, o kas primesta. Skatinamas atsakyti sau, kas gyvenimą daro laimingesniu, kokių daiktų, žmonių ar veiklų reikia. Ir būtent pačiam susidėlioti autentiškesnio gyvenimo formulę, o ne vadovautis, pavyzdžiui, 75-iais (sektantiškais) žingsniais į laimingą gyvenimą. Ir dar į šią temą! Man žiauriai patiko mintis <…> beveik visos veiklos yra intelektualios, jei tik jos tau naujos ir neįprastos. (35 psl.)



Kalbant apie šmaikštų knygos stilių, kurį jau minėjau, pateikiu kelias citatas, privertusias išsiviepti:

Dirbame, kad galėtume išlaikyti šeimą – nes gyvi vaikai šiek tiek smagiau nei kitokie. (14 psl.)

<…> jei tavo šefas nėra sovietinis marozas. (40 psl.)

Kad pakeistum pasaulį, tau nereikia milijono eurų. Tau nereikia gimti politiko šeimoje. Tau nereikia daug uždirbti ir gražiai rengtis. Nenusišnekėk. Ir Ghandi istorija tai įrodo. (138 psl.)



Apibendrinant, gavau neblogą įkvėpimo kokteilį, kuris paskatino įnešti naujų vėjų į asmeninę minimalizmo filosofiją. Kaip rašo pats Danielius, Jei ir tu susidomėsi minimalizmu, jis, su tavo leidimu, palies visas tavo gyvenimo dalis: turimus daiktus, išlaidas, tikslus, svajones, draugus, savijautą ar net pasitikėjimą savimi. Į gerąją pusę. (45 psl.). Tai visiška tiesa! Svarbiausia nepamiršti, kad minimalizmą reikia prižiūrėti ir peržiūrėti, atnaujinti. Kitaip gali pamažu vėl grįžti prie senų ir dažniausiai itin gajų įpročių.



P.S. Kam patinka faktai ir tyrimai, nuo šios knygos turėtų kaifuoti – nuorodų į tyrimus, straipsnius ir kitokius šaltinius čia apstu.



Na, o pabaigų pabaigai noriu pasidalinti dar dviem reikšmingomis citatomis. Jos – iš Tinginio manifeste esančio interviu su minimalistu ir tinklaraščio valtininkas.lt autoriumi Martynu:

(1) Planavimas, kaip paaiškėjo per ilgametę praktiką, visai nėra laiko valdymas, tai yra dėmesio valdymas – į ką kreipsiu dėmesį šiandien? (95 psl.)

(2) Martyno patarimas, einantiems minimalizmo keliu: Pirmas patarimas – nenusivažiuoti į asketizmą. Minimalizmas nėra visko atsisakymas ir kentėjimas sukandus dantis. Minimalizmas yra komfortiškas gyvenimas, tiesiog neturint jokių dalykų, kurių tau nereikia. (97 psl.)



Tingų rytą gimsta tingi dedikacija :)

Parašykite komentarą