Lietuvoje turime virš 30 oficialiai auGalingų viešojo maitinimo įstaigų!

Vieną gražią rudens dieną auGalybė užkalbino mane – Žalią gentį. Pokalbis mezgėsi lengvai, nes abiejų projektų siekis yra nešti šviesą į žmonių širdis ir sąmonę. Nešti žinią apie tai, kaip kurti harmoningesnius ryšius su savimi, kitais žmonėmis, gyvūnais ir visa planeta. Ir štai, auGalybės atstovės – Laura ir Gabija – pasakoja, kaip harmonijos siekti per… maistą!

Kas yra auGalybė?

auGalybė yra 2016 m. pradėta kampanija, kurios tikslas – paskatinti viešojo maitinimo įstaigas įtraukti daugiau augalinių patiekalų į savo valgiaraščius. Siekiame, kad kiekviename restorane ar kavinėje būtų galima rasti augalinio maisto, kuris tampa aktualiu vis didesniam skaičiui žmonių. Augalinė mityba populiarėja tarp įvairaus amžiaus kategorijų: nuo paauglių iki senjorų. Priežasčių tam yra daug – vieni tokį gyvenimo būdą renkasi dėl empatijos gyvūnams, kiti – dėl sveikatos, treti – dėl ekologijos, o dažnai ir dėl visų šių priežasčių kartu.

Kokie augalinės mitybos privalumai?

Augalinė mityba yra draugiška gyvūnams, planetos ekologinei būklei, žmonių sveikatai. Alergiški žmonės, valgydami augalinį maistą, išvengia daugybės alergenų: pieno, kiaušinių, medaus, žuvies ir vėžiagyvių. Besirūpinantieji sveikata ir figūra, augalinio maisto dėka sumažina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, vėžiu. Augalinė mityba taip pat palanki religinėms mažumoms: augalinis maistas suderinamas su košerinės mitybos principais, tinka musulmonams, daugelį Azijos religijų išpažįstantiems asmenims.

Kaip į šią kampaniją reaguoja visavalgiai? Ar didėjantis augalinio maisto pasirinkimas žadina jų smalsumą, norą išbandyti kažką naujo? Galbūt netgi pamažu griūva įsitikinimas, kad augalinė mityba yra vien žolės?

Sulaukiame daugybės teigiamų atsiliepimų: visi pritaria, kad sveikata svarbu (mūsų šalyje valgoma per mažai daržovių ir vaisių!), o jei gali ja rūpintis dar ir padėdamas gyvūnams – juo geriau. Manau, kad augalinio maisto įvaizdis smarkiai keičiasi, net tarp visavalgių populiarėja veganiški bei vegetariški receptai.

Kiek restoranų ir kavinių jau prisijungė prie šios kampanijos?

Šiuo metu – 31, ir jų sparčiai daugėja. Tiesa, tai nereiškia, kad augalinių patiekalų galite rasti tik auGalybės kampanijos žemėlapyje pažymėtose kavinėse. Smagiausia dalis ta, kad auGalingi patiekalai nėra toks jau retas ar sunkiai randamas dalykas. Kartais atrodo, kad mūsų kampanija padėjo sustiprinti auGalingas tendencijas viešojo maitinimo versle, bet dabar jau vos patys spėjame registruoti visas augalinio maisto siūlančias įstaigas, o apie kai kurias kartais gal ir visai nesužinome. Jei Žalios genties skaitytojai žino bet kuriame Lietuvos mieste įsikūrusią kavinę ar restoraną, kurie atitinka mūsų kriterijus, bet dar nėra kampanijos dalis, visada džiaugsimės sulaukę apie tai žinutės savo Facebook paskyroje.

Kaip skatinate viešąsias maitinimo įstaigas prisijungti prie kampanijos? Ar didelė dalis kavinių ir restoranų specialiai dėl kampanijos įtraukia į meniu augalinius patiekalus, o ne turi juos iš anksčiau?

Su viešojo maitinimo įstaigomis visada bendraujame asmeniškai, dažnai ir patys esame jų klientai, tad susipažįstame su jų valgiaraščiu, stiliumi bei vertybėmis iš arčiau, galime kiekvienam verslui pasiūlyti būtent tai, kas jiems aktualu. Kai kurie patys nebūna pastebėję, kad turimus patiekalus užtektų nežymiai pakeisti, ir jie jau būtų tinkamesni kur kas platesnei auditorijai (pavyzdžiui, pabarsčius salotas ne parmezano sūrio drožlelėmis, o ridikėlių daigais ar skrudintomis moliūgo sėklomis, tokį patiekalą jau galės valgyti ir veganai, ir kūdikius maitinančios mamos, ir laktozės netoleruojantys klientai). Kiti pažvelgia į auGalybę kaip į nuotykį ar iššūkį ir užsinori eksperimentuoti, imasi kurti naujus patiekalus, mėginti dar nematytus derinius ar produktus.

Niekada nieko neverčiame prisijungti, visada stengiamės suteikti restoranams pakankamai laiko pokyčiams įgyvendinti ir, jei mūsų konsultacijų nepageidauja, nesikišame į kūrybinius  kulinarinius procesus, tad bendradarbiauti nebūna sunku ir neigiamų atsiliepimų negirdėti. Paprastai maitinimo įstaigų vadovai patys greit susivokia, kad jiems naudinga praplėsti savo auditoriją ir kartu gauti šiek tiek nemokamos reklamos.

Teko pastebėti, kad augaliniai patiekalai viešojo maitinimo įstaigose yra brangesni. Tarkim, norint užsisakyti picą su augaliniu sūriu – tenka papildomai mokėti už sūrį, norint blynų su augaliniu, o ne grietinės padažu – tenka papildomai mokėti už padažą, norint gerti kavą, balintą augaliniu pienu, taip pat neretai tenka mokėti brangiau… Ar iš tiesų yra tokia tendencija žvelgiant iš auGalybės perspektyvos?

Augalinio maisto pasitaiko visokio. Žinoma, kai kuriais atvejais jis būna labai įmantrus arba juo netgi siekiama pasipelnyti iš sveikiau maitintis siekiančio ar alergijų turinčio vartotojo. Tai neteisinga. Ar neturėtų brangiau kainuoti maistas, kurio auginimas kur kas labiau žaloja gamtą, o vartojimas – sveikatą? Todėl auGalybės politikos dalis yra siekti, kad augalinių patiekalų kaina restoranuose būtų ne didesnė negu kitų. Paprastai skatiname prie kampanijos prisijungusias kavines neimti ir papildomo mokesčio už augalinį pieną, pilamą į kavą. Nemaža dalis jų jau įgyvendino arba stengiasi įgyvendinti šią rekomendaciją. AuGalingas maistas gali (ir turėtų) būti paprastas bei prieinamas kiekvienam. Laimei, vis dažniau jis toks ir būna.

Ar neturėtų brangiau kainuoti maistas, kurio auginimas kur kas labiau žaloja gamtą, o vartojimas – sveikatą?

Kurios kavinės įgyvendino rekomendaciją leisti klientams rinktis įprastą arba augalinį pieną į kavą be papildomo mokesčio?

Kol kas auGalinga kava su pienu ne brangiau už įprastinę kainuoja šešiose mūsų kampanijos kavinėse: Coffee1, Boho Cafe, restorane Holigans, falafelinėje Zatar, pitarijoje Fireplace ir libanietiškame restorane Mona. Tačiau yra ir kitų, netgi prie auGalybės prisijungti nespėjusių vietų, kur kavos kainos draugiškos veganams. Pavyzdžiui, kavinių tinklas Taste Map.

Kokia auGalingumo situacija Lietuvos valgyklose? Kiek susidūriau pati – situacija liūdnoka…

Tenka pripažinti, kad situacija išties liūdnoka. Valgykloms dažnai trūksta lankstumo ne tik veganų, bet ir kitų vartotojų grupių atžvilgiu. Tikimės ateityje imtis ir šios problemos. Žinoma, neretai pokyčius gali lemti ir patys valgyklų lankytojai: universitetų valgyklose – studentai, įmonių – darbuotojai, mokyklų – moksleivių tėvai ir t.t. Galbūt nepavyks viso valgiaraščio pakeisti vienu moju, bet paklausa visada anksčiau ar vėliau sukuria pasiūlą. Reikia prašyti bei palikinėti atsiliepimus ir ilgainiui didesnė maisto įvairovė (bei sveikesnio maisto pasiūla apskritai) atsiras. Galbūt tai postsovietinis antspaudas mūsų sąmonėje: nesame išrankūs, nieko nereikalaujame ir mažai tikimės, bet ir pasiskųsti mėgstame. Sveika išmokti paprašyti to, ko norėtume. Nuo tokių mažų dalykų prasideda didelio masto pokyčiai visuomenėje. Kad ir aplinkai, gyvūnams ir žmogui palankesnės mitybos tradicijos.

Kokių patiekalų ieškoti restorano meniu, jeigu iš pirmo žvilgsnio visi patiekalai atrodo su mėsa ar žuvimi? Gal yra top patiekalai, kuriuos itin lengva veganizuoti? (Ir kažkas daugiau nei salotos ir fri bulvytės? :)

Visada galite pasiklausti personalo, kurie patiekalai neturi gyvūninės kilmės sudedamųjų dalių arba turi jų mažiausiai. Bet paprastai nesuklysite pasirinkę falafelius, humusą, bulvių plokštainį (na…kugelį), picą Marinara (dar vadinamą Napoletana), indišką ryžių ir avinžirnių patiekalą čana masala, daržovių sriubą, cepelinus su grybais, wok… Tiesą sakant, galėčiau vardyti ilgai. Įprastai visi restoranai turi ką nors tinkamo vegetarams ir veganams, nors retsykiais tenka paprašyti nelaistyti blynų grietine ar panašiai. Galite netgi paprašyti virtuvės ką nors suimprovizuoti iš daržovių.

Lengvai veganizuojamų patiekalų – aibė. Jei reiktų paminėti kelis, populiariausius, įvardyčiau visų rūšių makaronų patiekalus ir picas, burgerius, troškinius, blynelius, balandėlius, cepelinus, šaltibarščius, risotto, netgi kepsnius. Man sunkiau būtų sugalvoti patiekalą, kurio visai neįmanoma veganizuoti, nesunaikinant (nepagerinant) skonio.

Ar galite rekomenduoti keletą top auGalingų restoranų ir kavinių, kur pakankamai didelis augalinių patiekalų pasirinkimas ir itin draugiškos kainos?

Kol kas prie mūsų kampanijos dar neprisijungęs nei vienas itin aukštomis kainomis pasižymintis restoranas (tiesa, tai laiko klausimas!), tad visos auGalingos maitinimo įstaigos, kurių sąrašą galite rasti mūsų interneto svetainėje, yra iš vidutinių kainų spektro. Vilniuje piniginei draugiškiausios, ko gero, – Radharanė, Balti drambliai, Boho Cafe, falafelinė Zatar; Kaune – kavinė Doda ir Vilties vaistinės Arbatinė. O dėl skonio – kiek žmonių, tiek nuomonių. Net auGalybės aktyvistai tarpusavyje nesutartų, kuri iš visų auGalingų kavinių geriausia.

Ačiū už malonų bendravimą ir naudingą informaciją!

auGalingas „ZATAR falafel & hummus“ restoranas (Vilnius)
Žvilgsnis į lėkštę: auGalingas „ZATAR falafel & hummus“ restoranas (Vilnius)
Žvilgsnis į padėklą: auGalinga užkandinė „Doda“ (Kaunas)
auGalingas restoranas „Toli toli“ (Druskininkai)
Žvilgsnis į dubenį: auGalingas restoranas „Toli toli“ (Druskininkai)
Žvilgsnis į stiklinę: auGalingas sulčių baras / kavinė „Vaisinė“ (Vilnius)

<< Visos iliustracijos priklauso auGalybei. >>

Parašykite komentarą